Rajone daugėja invazinių šliužų

Ispaninis arionas, arba luzitaninis arionas, taip oficialiai vadinama invazinė šliužų rūšis, jau ne vienus metus neduodanti ramybės daliai Lietuvos, o kartu – ir Mažeikių rajono gyventojams.

Šie sparčiai plintantys, ėdrūs kenkėjai įsikuria daržuose, soduose, parkuose, želdynuose, pasėlių laukuose ir sodininkams, daržininkams, ūkininkams tampa galvosūkiu – tenka ieškoti būdų, kaip apsaugoti auginamas daržoves, vaismedžius, dekoratyvinius augalus.

Aplinkosaugos specialistams, biologams šie šliužai – taip pat iššūkis, mat kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims.

„Santarvė“ domėjosi, ar ispaninis arionas paplitęs mūsų rajone, kaip žmonės su šiais kenkėjais kovoja. Kalbinti pašnekovai tikino: problema didėja, o norint, jei ir neįveikti ją, tai bent jau valdyti, reikalingas žmonių susitelkimas ir kantrybė.

Invaziniais tapo per šešerius metus

Mūsų šalyje natūraliai gyvena 6 arionų genties rūšys. Vieninteliai ispaniniai arionai Lietuvoje paskalbti invaziniais. Pirmą kartą mūsų šalyje šie šliužai aptikti 2008-aisiais, o jau po šešerių metų rūšis įtraukta į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą.

Šie vienspalviai šviesiai arba tamsiai rudi, oranžiniai rudi ar gelsvi šliužai suaugę gali būti 70–150 milimetrų ilgio. Suaugusių individų kūno viršutinė pusė būna vienos spalvos, o jaunikliai kūno šonuose gali būti su tamsiomis juostomis. Padas beveik baltas arba pilkas. Kūnas vienodai grublėtas, ant nugarinės dalies nėra kylio.

Sparčiai besidauginantys ir plintantys ispaniniai šliužai kenkia pasėliams, želdiniams, sodams, daržams. Dėl pernešamų parazitų ir ligų jie daro žalą įvairioms augalų rūšims, nukonkuruoja vietines šliužų ir sraigių rūšis.

Prašo fiksuoti invazines rūšis

Nuo praėjusių metų veikia Invazinių rūšių informacinė sistema (INVA). Šioje sistemoje renkama, sisteminama, apdorojama ir skelbiama informacija apie Lietuvoje paplitusius invazinius augalus bei gyvūnus.

Gyventojai kviečiami fotografuoti, o paskui šioje sistemoje užregistruoti savo aplinkoje pamatytus, surastus nepageidaujamus augalus bei gyvūnus. Tarp jų – ir ispaninius šliužus.

Ši informacija Aplinkos ministerijai reikalinga tam, kad būtų tinkamai pasiruošta 2025–2029 metais planuojamam įgyvendinti jungtiniam projektui „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Jame galės dalyvauti tiek savivaldybės, tvarkančios valstybinius bei fizinių ir juridinių asmenų žemės sklypus, tiek fiziniai ir juridiniai asmenys savarankiškai.

Įgyvendinant projektą, numatyta taikyti fiksuoto įkainio dotaciją už sunaikintas tokias invazines rūšis, kaip Sosnovskio ir Mangetacios barštis, bitinė sprigė, didžioji ir kanadinė rykštenė, ispaninis arionas.

Buvo „parvežti“ iš užsienio

Aplinkos ministerija skelbia, kad šiuo metu ispaniniai arionai yra paplitę visoje Lietuvos teritorijoje. Jie dažni Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose. Kol kas mažiausiai jų fiksuojama Šiaurės Lietuvoje.

Vis dėlto specialiai sudarytame invazinių rūšių žemėlapyje matyti: lyginant su kitais Lietuvos rajonais, nedaug, bet šliužų radaviečių vis dėlto yra ir Mažeikių rajone. Po keletą radaviečių žmonės užfiksavo Mažeikiuose, Tirkšliuose, Viekšniuose, Sedoje, o kiek daugiau – Žemalėje.

„Dažnai pradiniai jų plitimo židiniai susiję su dekoratyvine želdininkyste. Suaugėliai, jaunikliai ar kiaušiniai pervežami kartu su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija.

Todėl daugiausia radaviečių yra soduose, daržuose, želdynuose, kapinėse ir jų aplinkoje. Iš šių vietų ispaniniai arionai vėliau plinta į gamtines buveines. Esant palankioms sąlygoms, po maždaug trejų metų nuo invazijos pradžios, šie šliužai tampa labai gausūs“, – taip ispaninių šliužų plitimas aiškinamas INVA sistemoje.

Sudaromos sąlygos veistis

O dabar – apie šliužų išplitimą po Mažeikių rajoną.

Šerkšnėnų seniūnės pavaduotoja Rūta Narmontienė sakė: „Kalbėsiu apie Šerkšnėnų seniūnijos teritoriją. Invaziniai šliužai jau yra tapę rimta problema. Ypač Žemalėje. Tai jau yra maždaug pastarųjų kokių ketverių–penkerių metų senumo problema.“

Praėjusiais metais seniūnijos darbuotojai žemališkių klausinėjo, kokia yra situacija, aiškinosi, kur, kiek šliužai šiame kaime yra paplitę, kokios žalos pridaro. Ši informacija buvo pateikta Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriui. Jo specialistai rengė veiksmų planą, ką reikėtų daryti, kaip naikinti šliužus. Tada informacija pristatyta gyventojams, pateiktos rekomendacijos.

Iš jų bene svarbiausios tokios: patiems sodybų, sklypų savininkams rinkti ir naikinti šliužus, o be to, prižiūrėti, šienauti savo teritorijas. Kitaip sakant, nesudaryti šliužams puikių galimybių daugintis ir klestėti.

„Yra tokių vietų, kur sklypai apleisti. Tai ten tie šliužai veisiasi. Seniūnija šienauja, prižiūri tas teritorijas, kurios yra jai priskirtos ir kurios tarnauja visuomenės poreikiams. Į privačius, negyvenamus sklypus nei vietiniai gyventojai, nei seniūnija neįeis ir nesutvarkys“, – kalbėjo R. Narmontienė.

Vienas šliužas, keli šimtai kiaušinėlių

Žodžiu, pernai informacijos rinkimu ir pasidalijimu tarp institucijų bei paskelbimu žmonėms viskas ir baigėsi. Žemališkiai, kaip galėjo ir sugebėjo, savo jėgomis bandė su tuo tvarkytis.

O šiais metais jau gaunama signalų, kad ispaniniai arionai plinta ir į atokiau nuo Žemalės esančius kaimelius bei vietoves. Ypač į sodybas, įsikūrusias netoli vandens griovių, kitų telkinių.

„Kol kas matau tik vieną išeitį: rinkti ir naikinti šliužus. Aišku, prekybininkai reklamuoja ir rekomenduoja visokias priemones. Bet jų veiksmingumas kelia abejonių. Na, gal tam kartui jos ir veiksmingos“, – mintimis dalijosi R. Narmontienė.

Ji pridūrė skaičiusi paaiškinimų, kad suaugę šliužai nėra tiek pavojingai plintantys, kiek jų sudedami kiaušinėliai. Vienas šliužas per metus gali padėti iki 500, o vidutiniškai padeda 200–400 kiaušinėlių. Tai šie skaičiai ir pagrindžia labai greitą šliužų plitimą, patvirtina, kaip svarbu, kiek įmanoma, rinkti ir naikinti suaugėlius, nesudaryti jiems palankių sąlygų veistis.

Artėja link miesto centro

Socialinio tinklo „Facebook“ Sedos bendruomenės paskyroje neseniai buvo paskelbtas kreipimasis, skirtas Pergalės, Mažosios, Gadono gatvėse sodybas ir sklypus turintiems žmonėms. Kreipimesi apeliuojama į tuos žemės ir pastatų savininkus, kurie savo sklypais nesirūpina ir jų neprižiūri. Kitaip tariant, padeda ispaniniams arionams nevaržomiems daugintis ir plisti.

Bendruomenės atstovai dalijosi nuotraukomis, kokį šliužų kiekį pavyko surinkti per pusvalandį, siūlėsi padėti organizuoti šliužų rinkimo talką.

„Visi turi juos rinkti, nes yra žmonių, kurie renka kiekvieną dieną, o yra tokių, kurie nerenka visai. Invaziniai šliužai pastebėti netgi tose vietose, kuriose jų iš viso net nebuvo: lopšelio-darželio „Jurginėlis“ ir Vaikų dienos centro teritorijoje. Tuose sklypuose, kur gyventojai kas vakarą juos renka, šliužų yra kur kas mažiau, bet jie kaip „dovanėlė“ atkeliauja iš nerenkamų sklypų. Ir pastangos tampa nulinės“, – tokiu tekstu kreiptasi į nesupratinguosius, įspėjant, kad gamtosauga susirūpinę bendruomenės žmonės gali ieškoti ir kitų poveikio priemonių

Kur surenkami, ten mažiau

Sedos bendruomenės pirmininkė Vilma Neliupšienė „Santarvei“ sakė, kad invazinių šliužų plitimas šiame mieste – kelerių metų istorija. Bet kuo toliau, tuo šių gyvių daugėja, o žmonės, kurie savo sklypuose radę šių nekviestų svečių, juos kantriai rinko ir naikino, kantrybė, matant, kad yra tokių, kam tai nė motais, senka.

„Žinokit, tragedija, kas darosi. Šliužai plinta žaibiškai. Jie ypač pradeda lįsti ir šliaužioti po lietaus. O per tvorą pasižiūrėjus į tuos sklypus, kurių savininkai šliužų nerenka, tai jų ten knibždėte knibžda – neužteks ir didelio kibiro. Jų taip paprastai plikomis rankomis nesurinksi – rankos apkimba gleivėmis, kurių paskui neįmanoma nuplauti net šiltu vandeniu. Bet kas jau renkame, renkame juos ištisai, tai jau tapo rutina. Nes jei nerinktume, daržovių neužsiaugintume, visi sodininkavimo darbai ir įdėtos pastangos nueitų perniek, nes šliužai lenda į šiltnamius, ėda, graužia viską“, – mintimis pasidalijo bendruomenės pirmininkė.

Žmonės ima pykti vieni ant kitų

V. Neliupšienė svarstė, kad invazinių šliužų plitimo suvaldyti vien jų surinkimu ir sunaikinimu jau gal ir nebeįmanoma. Galbūt šių kenkėjų jau yra prisiveisę per daug.

„Girdėjau, kad ateityje bus skiriama pinigų naikinimui. Bet tai dar tik bus. O juk daržoves auginame ir su šliužais reikalų turime jau dabar. Kaip bendruomenės pirmininkė tikrai išgirstu skundų iš sediškių, kurie bando su šliužais kovoti, ir pyksta ant tų, kurie nieko nedaro. Jei vieni ant kitų pradedame pykti dėl šliužų, tai rodo, kad problema ne tik yra, bet ir aštrėja“, – kalbėjo sediškė.

Pamačiusi išsigando

Račių apylinkėse ekologinį ūkį įkūrė ir puoselėja Agnės Sedauskaitės ir Evaldo Tiškaus šeima.

Ūkininkė pasakojo, kad šliužų savo žemėje rasti pradėjo tik šiais metais. Ir skaičiavo, kad nuo to laiko, kai apie ispaninius arionus viešojoje erdvėje ėmė daugėti informacijos, kenkėjai iki šeimos ūkio „atėjo“ maždaug per trejus metus.

„Kai pirmą kartą pamačiau šliužą savo kieme, vos ne prie pat namo terasos, žinokit, ir kojos nutirpo, nes žinau: jie lėtai bet užtikrintai šliaužia pirmyn ir ėda viską, kas pakeliui pasitaiko – ne tik daržoves, bet ir grybus. O ir daržoves, ir grybus mes auginame.

Prieš kelerius metus galvojome steigti dekoratyvinių augalų ūkį. Bet kai dabar matau situaciją, tai galvoju, kad tikriausiai mes nei tų augalų parduotume, nes kas norės pirkti augalus, su kuriais į savo sodybas, tikėtina, „užsineš“ šliužų, nei mes tų augalų beturėtume – gal būtų sugraužti“, – kalbėjo A. Sedauskaitė.

Neabejoja, kad daugės

Pašnekovė yra susipažinusi su Aplinkos ministerijos planais kitąmet pradėti vykdyti reikalingą ir svarbų invazinių rūšių naikinimą skatinsiantį projektą.

Ji dalyvavo ir ministerijos skelbtoje apklausoje – teikė informaciją apie šliužų paplitimą. Neseniai gavo kvietimą užpildyti antrinę apklausą, kurios anketoje buvo paprašyta nurodyti, kaip su šliužais Agnės ir jos vyro ūkyje kovojama, kiek tai kovai išleidžiama pinigų.

„Bet mes dar jokių granulių nebarstome, nes nelabai ir išeitų pribarstyti – didelis plotas. Tai dar pinigų neišleidome. Bet mūsų ūkis ekologinis, jame žolių daug. Ir faktas, kad šliužų yra, ir faktas, kad ateityje jų tik daugės. Kaip jau minėjau, puoselėjame ekologišką ūkį ir jokių cheminių priemonių negalime naudoti. Tai kol kas renku. Kiekviename pakampyje esame pasidėję po stiklainį pagautiems šliužams“, – pasakojo „Santarvės“ pašnekovė.

Jos nuomone, dėl plintančių invazinių šliužų ateitis Lietuvoje liūdna. Pavyzdžiui, Norvegijoje gyventojai savo daržuose nieko neaugina. Ne dėl to, kad sodininkystė ir daržininkystė jiems neįdomi ar nepatinka, o dėl to, kad viską nugraužia šliužai.

Iššūkiai – šliužai ir Sosnovskio barščiai

Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus specialistams išsiuntėme klausimų apie tai, kokie invaziniai augalai ir gyvūnai Mažeikių rajone yra tapę grėsme biologinei įvairovei ir iššūkiu savivaldybei, seniūnijoms, gyventojams ir kaip su ta grėsme tvarkomasi.

Anot atsakymus parengusių specialistų, rajone stebimas Sosnovskio barščio ir ispaninio ariono populiacijos paplitimas.

„Sosnovskio barščio populiacijai mažinti priemonės intensyviai taikomos, pasitelkus tinkamiausią invazinės rūšies naikinimo būdą, naikinami esami Sosnovskio barščio plotai, taip užkertant kelią jo tolesniam plitimui.

Savivaldybė nuo 2021 m. įgyvendina Sosnovskio barščio populiacijos mažinimo priemones pagal parengtus planus. Pavyko pasiekti nusimatytus tikslus. Tuose plotuose, kuriuose buvo taikomos priemonės, 97 proc. sumažinta Sosnovskio barščio populiacija.

Dėl ispaninio ariono – 2023 m. mokslininkai vykdė tyrimus ir stebėjo paplitimą. 2023 m. pradėti ir 2024 m. parengti luzitaninio ariono populiacijos mažinimo planai Viekšnių mieste ir Žemalės kaime. Tikimasi 2025 m. gauti Aplinkos projektų valdymo agentūros dotaciją ir pradėti šių planų įgyvendinimą“, – rašoma atsakyme.

Savivaldybės specialistai patikino, kad kol kas į Savivaldybę gyventojai, kuriems nepavyksta susidoroti su invazinėmis rūšimis patiems, nesikreipė.