Rajono bažnyčios: yra ir kuo pasidžiaugti, ir kuo rūpintis

Šiemet restauruoti Pievėnų bažnyčios šventoriaus vartai, tačiau specialistai jau mąsto apie tai, jog ateityje reikės pačios bažnyčios remonto. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Šių metų Mažeikių rajono atmintinų datų kalendoriuje – ne viena data, susijusi su rajone esančiais sakralinio paveldo objektais. Kai kuriems jų – daugiau nei du šimtmečiai, kiti mūsų rajono gyventojams tarnauja mažiau laiko.
Mažeikių rajono sakralinio paveldo objektus vienija tai, kad išstovėję šimtmečius ir po savo stogu glaudę daugybę paguodos ir pagalbos laukusių žmonių, dabar jie patys laukia kvalifikuotų meistrų, restauratorių pagalbos.

Rūta Končiutė-Mačiulienė sako, jog mūrinių rajono bažnyčių būklė geresnė nei medinių. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Nemažai atmintinų datų

Šiemet sukako 235 metai, kai vakarinėje Sedos dalyje pastatyta medinė koplytėlė. Pirmojo paminėjimo 225 metų sukaktį suskaičiavo ir Grūstės kapinių centre esanti medinė vienbokštė šv. Magdalenos koplyčia.
Židikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai sukako 195 metai, Žemalės Viešpaties Apsireiškimo švč. Mergelei Marijai bažnyčiai bei mūrinei Renavo koplyčiai 190 metų.
Medinei Rubikų šv. Roko bažnytėlei – 80, o raudonų plytų gotikinei Židikų kapinių koplyčiai – 75 metai. Be to, gruodžio 21 dieną sukaks 95 metai, kai pats Jonas Mačiulis (Maironis) Viekšnių bažnyčiai suteikė šv. Jono Krikštytojo vardą.

Dvejopas statusas

Iš 27 mūsų rajone esančių sakralinio paveldo objektų – bažnyčių, koplyčių, cerkvių – 15 maldos namų yra mediniai.
Medinių Pievėnų, Pikelių, Ukrinų bažnyčių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios bei Geidžių koplyčios pastatų kompleksams yra suteiktas Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų statusas. Abi Sedos bažnyčios yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Šiame registre yra ir dvi mūrinės bažnyčios – Viekšnių bei Židikų.

Sedos šv. Jono Nepomuko bažnytėlės langai pakeisti, tad rūpesčių dėl stiprių žiemos vėjų neturėtų kilti. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Stengiamasi išsaugoti autentiką

Savivaldybės kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė paveldosaugai Rūta Končiutė-Mačiulienė „Santarvei“ sakė, kad aiškaus apibrėžimo, kur riba tarp valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ir tų, kurie yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą, nėra.
„Kaip paveldosaugos specialistė aš daugiausia dirbti turėčiau su vertybėmis, įtrauktomis į kultūros vertybių registrą. Net jeigu vienos ar kitos bažnyčios nėra registre, joje gali būti saugoma  kilnojamoji kultūros vertybė – monstrancija, paveikslas, litografija, vargonai ar bažnytiniai baldai… Ir visa tai reikia išsaugoti. Be to, tos koplyčios ar bažnyčios – potencialios pretendentės kada nors būti įtrauktos į kultūros paveldo registrą“, – kalbėjo pašnekovė.
Kaip pavyzdį, kai buvo rasta galimybių atnaujinti Kultūros paveldo registro sąrašuose nefigūruojantį objektą, R. Končiutė-Mačiulienė pateikė Viekšnių senosiose kapinėse restauruojamą koplytstulpį. Vienas iš seniausių šių kapinių statinių aplinkiniams jau kėlė grėsmę. Dabar jį atnaujinant stengiamasi išsaugoti kiek įmanoma daugiau autentiškų detalių.

Poreikis yra, galimybės – ribotos

Paklausta apie tai, kiek rajone yra paveldosaugos darbų, susijusių su bažnyčiomis bei koplyčiomis, R. Končiutė-Mačiulienė sakė, jog tikrai turime kuo didžiuotis ir kuo rūpintis.
Pasak paveldosaugos specialistės, bene kiekvienoje bažnyčioje galima rasti, ką reikėtų suremontuoti. Kalbant apie medines bažnyčias bei koplyčias, nerimą kelia jų elektros instaliacija bei priešgaisrinės saugos sistemos.
Vienu didžiausių šiuo metu vykdomų darbų R. Končiutė-Mačiulienė pavadino restauruojamą Viekšnių šv. Jono krikštytojo bažnyčią. Jeigu užteks pinigų, restauracija turėtų baigtis 2018 metais.
„Ypač vertinga – Pikelių bažnyčia. Yra parengtas jos stogo tvarkymo darbų projektas bei pateikta finansavimo paraiška Kultūros paveldo departamentui. Bet vis tik gali būti taip: kol nesibaigs Viekšnių, tol neprasidės Pikelių bažnyčios restauracija. Kultūros paveldo departamento biudžetas  ribotas, tad skirti lėšų dviejų vieno rajono bažnyčių remontui, jiems, ko gero, per didelė prabanga“, – mintimis pasidalijo pašnekovė.

Prie Ukrinų šv. Antano Paduviečio bažnyčios stogo remonto žada prisidėti ne tik Savivaldybė, bet ir patys parapijiečiai. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Atsiranda ir privačių iniciatyvų

Bendradarbiaudama su viešąja įstaiga Kultūros paveldo akademija, Savivaldybė yra pateikusi paraišką dėl Ukrinų šv. Antano Paduviečio bažnyčios stogo remonto.
„Situacija išties labai sudėtinga – po kiekvieno stipresnio lietaus ar vėjo vis galvoji, ar tebėra tas stogas, kiek skiedrų iškrito. Juolab, kad bažnyčia yra labai sena, vertinga. Neramu, kad pro stogą ėmus tekėti vandeniui, nenukentėtų kilnojamosios vertybės“, – kalbėjo specialistė.
Dabar laukiama atsakymo dėl finansavimo. Savivaldybė yra parašiusi garantinį raštą, kad prie stogo sutvarkymo prisidės 20 tūkst. eurų. Dar 7 tūkst. eurų yra surinkusi ir pati Ukrinų parapija.
„Tokiai nedidelei parapijai iš tiesų tai yra dideli pinigai. Tiek surinkti bažnyčios stogo remontui –  labai daug. Džiaugiuosi žmonėmis, suprantančiais to remonto svarbą ir reikšmę“, – kalbėjo R. Končiutė-Mačiulienė.
Šiemet privačių rėmėjų lėšomis buvo uždengtas naujas Dauginių šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčios stogas. Nuošalioje vietoje esanti, ne itin gausiai lankoma bažnytėlė vis dėlto sulaukė geradarių pagalbos

Planuoti pradedama dabar

Kalbėdama apie nuveiktus ir dar tik planuojamus darbus įvairiuose – ir medinėse, ir mūrinėse bažnyčiose, pašnekovė papasakojo apie Sedos šv. Jono Nepomuko bažnytėlę.
Joje šį rudenį buvo keičiami langai.
„Bijojome, kad žiemą, papūtus stipresniems vėjams, vakarų pusėje tikrai gali iškristi vienas ar kitas langas. Apžiūrėję su projektuotojais nutarėme: reikia kiek įmanoma restauruoti ir keisti visus langus“, – prisiminė R. Končiutė–Mačiulienė.
Pasak jos, restauratorių rankų prisilietimo reikia ir Geidžių koplyčios varpinės vadinamajam „sijonėliui“. Jo lentelės išpuvusios ir, jeigu nieko nebus daroma, ilgainiui problemos tik didės.
Remonto reikia ir Židikų bažnyčios varpinei. Reikia ruoštis ir Pievėnų bažnyčios, jos stogo, bokšto bei varpinės, Pikelių kapinių koplyčios remontui. Visam tam ateityje reikės investicijų, o jas planuoti verta pradėti dabar

Bene daugiausia lėšų šiuo metu skiriama Viekšnių bažnyčiai atnaujinti. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Galvoja apie ekspoziciją

Apibūdindama į Kultūros paveldo vertybių registrą neįtrauktą Tirkšlių kapinių koplyčią, paveldosaugos specialistė sako, jog joje iš tiesų yra ką saugoti ir išsaugoti ateities kartoms.
Koplyčia yra unikali savo konstrukcija, mat mūsų rajone ji vienintelė turinti medinius lietvamzdžius. Tai graži ir autentiška detalė. Esama bėdų dėl kiauro stogo.
R. Končiutė-Mačiulienė puoselėja idėją ateityje šioje koplyčioje įrengti metalinių kryžių ekspoziciją.
„Tirkšlių kapinių prižiūrėtoja renka senus kryžius. Kai žmonės keičia senus paminklus naujais, ji tuos metalinius kryžius paima ir saugo. Galbūt galėtų atsirasti ekspozicija, kurioje būtų metaliniai kryžiai ne vien tik iš Tirkšlių kapinių. Esame kalvių kraštas, galima ir su šiuolaikinėmis kalvystės tradicijomis susieti. Būtų gražus prasmingas dalykas“, – puoselėjama idėja pasidalijo pašnekovė

Šiuo metu laukiama atsakymo dėl Pikelių švč. Trejybės bažnyčios stogo tvarkybos darbų finansavimo. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Įsivaizduoja viską išmanantys

Nors bažnyčių, neįtrauktų į Kultūros vertybių registrą, savininkai neprivalo derinti tvarkybos darbų projektų su paveldosaugininkais, specialistė stengiasi sužiūrėti, kur kokie darbai vyksta, pagal galimybes pati važiuoja žiūrėti, kas ir kaip daroma.
„Liūdna, kai gražios medinės grindys pakeičiamos plytelėmis. Nebelieka šilumos, autentikos. Kas nesidomi paveldu, tam gal ir neįdomu, gal tos blogybės ir nekrinta į akis. Bet blogai, kai žmonės įsivaizduoja, jog patys viską supranta, ir, nepaprašę specialistų konsultacijų, patys imasi bažnyčių remonto“, – apibendrino pašnekovė.

Nida PUKELIENĖ