„Dabar mūsų keliai pavirto ne žvyrkeliais, bet gruntkeliais“, – sunerimęs tarnybos viršininkas Silvestras MICHEENKO. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Tik prieš keletą dienų vietinių ir rajoninių kelių purvyną bent kiek užtraukė spustelėjęs šaltukas. Kelininkams – kiti rūpesčiai, tačiau itin prasta žvyrkelių būklė – galvos skausmas, neapleidžiantis jais važinėjančių žmonių.
Savo keliais rūpinasi seniūnijos
Šerkšnėnų seniūnijoje kelio ruožas Seda–Rubikai–Pievėnai, Mažeikių apylinkėje – Mažeikiai–Purvėnai (ypač ties Žiogaičiais), Viekšniai–Laižuva, Bugeniai–Geidžiai – žvyrkeliai, kurie privertė „Santarvę“ pasidomėti, kodėl tokia bloga šių kelių būklė ir ar galime tikėtis geresnių naujienų iš šių kelių prižiūrėtojų.
Šerkšnėnų seniūnas Alfonsas Šakauskas sako nenuleidžiantis rankų ir nuolat klibinantis ir vietinės reikšmės, ir rajoninių kelių prižiūrėtojus. Jam antrina Mažeikių apylinkės seniūnas Vidmantas Kesminas. Jo teigimu, suplanuota darbų buvo daug, bet subrangovams laiku neatliekant darbų – labai daug kas liko nepadaryta.
„Dirbu ne pirmus metus, matau, kokia kai kurių kelių būklė ir gerai suprantu savo žmones, prieš kuriuos turiu jausti nuolatinę kaltę, nors, atrodo, darau viską, kas tik įmanoma“, – piktinosi seniūnas.
Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Kosienė „Santarvę“ informavo, kad rajoninių kelių priežiūrai skiriamus finansus tvarko Savivaldybė. Pasak specialistės, seniūnija, prieš gaudama finansavimą, susiplanuoja savo kelių priežiūros bei tvarkymo darbus, o Vietinio ūkio skyrius paskirsto pinigus. Specialistė patikino, kad pinigai keliams prižiūrėti yra skiriami atsižvelgiant į seniūnijos kelių ilgį ir gyventojų skaičių.
„Žemaitijos kelių“ darbas tenkina
Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa konstatavo, kad šiemet viešųjų pirkimų konkursą dėl vietinių kelių priežiūros laimėjo UAB „Žemaitijos keliai“. Sutartis su bendrove sudaryta iki šių metų birželio mėnesio. Skyriaus vedėjas jos darbu nesiskundžia.
„Žemaitijos keliai“ – rimčiausia kelių priežiūros įmonė Žemaitijos zonoje“, – įsitikinęs pašnekovas.
Savo teiginį jis motyvavo tuo, kad įmonė naudoja pakankamai gerą technologiją.
Su kelių priežiūros darbus atlikusia įmone UAB „Mažeikių keliai“ sutartis nutrūko pernai, pasibaigus jos terminui. A. Žiulpa prisipažino, kad yra nepatenkintas šios įmonės darbu, o kai kurie darbai, kaip, pavyzdžiui, Žiogaičiuose, yra net nepriimti, už juos neatsiskaityta.
Vedėjo teigimu, visoms įmonėms pasitaiko nekokybiško darbo, ypač uždelsimų, tačiau „Mažeikių keliai“ padarė daug broko.
Sąlyga – išvengti vėlavimų
A. Žiulpa informavo, kad darbų planas dėl kelių priežiūros yra parengiamas pavasarį – balandį ar gegužę. Tačiau yra pavyzdžių, kad ir esant tinkamam laikotarpiui darbams atlikti, kažkodėl įmonės jų imasi tik spalio ar lapkričio mėnesį.
„Kai darbai vėluoja, jų visų nebespėjama atlikti, todėl dalis valstybės pinigų, skirtų keliams prižiūrėti, grįžta atgal“, – situaciją komentavo Savivaldybės skyriaus vedėjas.
Todėl, anot A. Žiulpos, „Žemaitijos kelių“ direktoriui Albertui Stukui ir technikos direktoriui Kęstučiui Stoniui buvo iškelta pagrindinė sąlyga: išvengti uždelsimų ir vėlavimų.
Greideriavimas ne visada gelbėja
Valstybės įmonė „Telšių regiono keliai“ prižiūri 114 kilometrų rajono žvyrkelių. Įmonės padalinio Mažeikių kelių tarnybos viršininkas Silvestras Micheenko patikino „Santarvę“, kad gyventojai neturėtų jiems reikšti priekaištų dėl greideriavimo ar kitų kelių priežiūros darbų. Anot vadovo, šiems rajono keliams Lietuvos automobilių kelių direkcija skiria mažiausią – III lygio finansavimą.
„Yra nustatyti to lygio darbai, juos ir atliekame. Nuostatuose yra numatyta, kad mes privalome nugreideriuoti kelius ne rečiau kaip kartą per pusantro mėnesio“, – teigė pašnekovas.
Pasak S. Micheenko, visa įmonės technika dirba pagal griežtą kontrolę, nes kiekviena turi savo GPS (visuotinė padėties nustatymo sistema). Tai padeda sužiūrėti ne tik kur dirba transportas, bet ir kokiu greičiu važiuoja.
Tiesa, nuo 2008 metų sumažinus finansavimą, vos ne per pusę teko sumažinti etatų – liko tik trisdešimt darbuotojų.
„Nereikėtų visko suversti finansavimui – pasižiūrėkite, koks ruduo ir kokia žiema. Ar esant tokiam kritulių kiekiui mes galime vykdyti greideriavimo darbus?“ – klausė „Telšių regiono keliai“ direktorius kelių priežiūrai Albertas Šiuipys.
Esą didžiausia problema greideriuojant kelius yra ta, kad tokie darbai yra atliekami esant itin šlapiai kelio dangai: per lietų nugreideriavus kelią, jis tik dar labiau suprastėja.
Kelius būtina žvyruoti
Neišvengiamai kasmet žvyrkelių būklė prastėja – tą konstatuoja kelius prižiūrintys specialistai. Pasak Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vedėjo A. Žiulpos, turime rajone tokių kelių, kad vien greideriavimu neįmanoma išspręsti žvyrkelio kokybės klausimo, nes kelio danga išdulka, užsiteršia ir yra nebetinkama eksploatuoti. Būtina atnaujinti nors penkis centimetrus kelio dangos storio (pagal reikalavimus privaloma dešimt centimetrų).
„Esant tokiai situacijai, mes nebegalime reikalauti kokybės ir iš rangovų“, – pridūrė A. Žiulpa.
Kad žvyrkelių būklė itin prasta, o kasmet nežvyruojant ji dar blogėja, akcentuoja ir Mažeikių kelių tarnybos viršininkas S. Micheenko. Pasak jo, nebėra ką greideriuoti, kai iš apačios kyla molis ar smėlis, o pagal savo finansines galimybes įmonė tegalinti per metus sutvarkyti ir nužvyruoti tik du kilometrus.
„Santarvei“ pasiteiravus, ar rajone turime pakankamai žvyro, kad užtektų keliams suremontuoti, S. Micheenko pasvarstė: turime rajone Balėnų ir Kušlėnų karjerus, tad jeigu pakaktų finansavimo, galėtume tvarkyti kelius ir savo žvyru.
Kalti ir gyventojai
Mažeikių kelių tarnybos viršininkas S. Micheenko pasiskundė ir žmonių požiūriu į valdišką turtą: grioviai primetami akmenų, šiukšlių, laužomi kelio ženklai, būta net ženklų sušaudymo atvejų. Nors tarnybai priklauso griovius valyti, gilinti, atkurti nuovažas, jis sakė niekaip nesuprantąs tokio žmonių elgesio.
„Juk grioviai – ne šiukšlėms surinkti ar ūkininkams su traktoriais išvažinėti. Jeigu mes nors dvidešimt centimetrų patenkame į kito žmogaus žemę, tai kyla didžiulis skandalas.
Tačiau kad jie neturi teisės artintis iki griovio per metrą, to nenori suprasti“, – replikavo S. Micheenko.
