Rašytojas Vytautas Almanis prisiminė Kalnų Altajų

Nuotrauka Almos ODMINĖS

Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Viekšnių filiale vyko susitikimas su rašytoju, publicistu, miškininku, gamtosaugininku Vytautu Almaniu – pirmu žmogumi Lietuvoje, sekusiu kalnuose Sniego žmogaus pėdsakais.
Muzikinį žodį tarė Viekšnių Vinco Deniušio meno mokyklos moksleivė Giedrė Krasauskaitė, kuri atliko F. Šopeno „Valsą“ ir E. Mak Douell etiudą „Amžinas judėjimas“.
Po muzikinės įžangos ir trumpo autoriaus pristatymo išsamiau apie savo tėvą Vytautą Almanį kalbėjo jo sūnus Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis. Jis apžvelgė tėvo biografiją Kalnų Altajuje ir Lietuvoje, papasakojo apie atliktus garbingus darbus ir apie šių darbų aukštą įvertinimą.
V. Almanis gimė Akmenės rajone, Viešučiuose. Savo gyvenimo meilę – iš Šaukėnų kilusią poetę Juliją, sutiko viename Žemaitijos literatų sąskrydyje Viekšniuose. Įsimylėjo ir vedė. Po vedybų jiems gimė sumanymas pagyventi gražiame krašte, kur būtų kalnų, upių, miškų, šiltų vasarų, ir pasirinko Kalnų Altajų.
Metę, vienas Žemės ūkio akademijoje, kitas Vilniaus universitete, studijas išvažiavo. Ten abu su žmona Bijsko miškų technikume baigė miškininkystės mokslus ir dirbo pagal specialybę.
Altajuje gimė vaikai Andrius ir Rita. Artėjant metui, kai vaikams  reikėjo pradėti lankyti mokyklą, apsisprendė juos auginti tikrais lietuviais ir visa šeima po dešimties metų grįžo į Lietuvą.
Grįžęs V. Almanis dirbo Joniškio, Tytuvėnų, Nemenčinės miškų urėdijose, girininkijose, Kamanų valstybiniame rezervate.
Išleido publicistines knygas: „Baltųjų vandenų šalyje“ (1973 m.),
„Per Ulkero žvaigždyną“ (1979 m.); nuotykių romanus: „Audra susitelkė Korgone“ (1981 m.), „Toli ir arti“ (1985 m.), „ Už kalnų namai“ (1992 m.).
Vienoje savo knygų autorius rašė: „Seniai žinome, kad užlipus į kalną, laimė, tai nebus paskutinis kalnas, kad, pasiekus su dideliu vargu plokštikalnę, už jos pasimatys kita, ir galo nebus, ir krašto nebus, ir krašto nebus tai tolimai šaliai, visąlaik ieškomai ir niekuomet nesurandamai. Ir kaip būtų liūdna, jei vieną kartą sustotume kalno viršūnėje, o aplink glūdėtų jau aplankyti slėniai, putotų išplaukiotos upės, baltuotų įkoptos viršūnės…“
Vakaro svečias apie savo paties knygas kalbėti nebuvo linkęs, verčiau skaitė ištraukas bei pasakojo istorijas iš būsimos knygos „Už ribos“, retkarčiais paragindamas sūnų Andrių paskaityti apsakymų iš jo 2012 metais išleistos humoristinių ir fantastinių apsakymų knygos „Nežinomų metų pavasaris“. O gausiai susirinkę renginio lankytojai galėjo jų kūrybą palyginti, įsitikinti, kokia ji skirtinga.
Sniegina CHRIŠČINAVIČIENĖ
Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Viekšnių filialo bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto