Rausvas susigėdimas

Virginijus Sungaila. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Gegužė rusena savo rausvomis šventėmis. Vaismedžių žiedai vis drąsiau įsiterpia į šiuos atspalvius. Kartais ir patys nusidažo rausvai, tarsi susigėsdami… Ar yra dėl ko raudonuoti? Manyčiau, kad yra. Baigėsi Lietuvos krepšinio lygos reguliarusis čempionatas ir prasidėjo atkrintamosios varžybos.
Tai sudaužė mūsų miesto komandos, jos gerbėjų ir visų, kam yra brangus krepšinis, širdis, nes „Mažeikių“ krepšininkai į jas nepapuolė.
Tiek puoselėta ir tiek laukta svajonė baigėsi. Liko tik skaudus atodūsis ir vos rusenanti viltis, kad kitame čempionate mūsų komanda vėl žais. Tačiau tai gali lemti jau ne sportinis principas, bet užkulisiniai žaidimai, kurie nėra svetimi nė vienai sričiai. Klausimas, ar ir kitais metais nepasikartos tos pačios klaidos, kurios buvo padarytos šiemet.
Gaila, kad nebuvo jokios spaudos konferencijos ir visuomenė neišgirdo ataskaitos apie komandos pasirodymą čempionate. Kodėl tyli tie, kurie yra atsakingi už šį sezoną, už neišmanėlišką lėšų švaistymą abejotino meistriškumo žaidėjams, už tai, kad treneris vienas buvo paliktas „kapotis“ su strategija ir taktika?
Mums atstovaujanti valdžia buvo pasyvi stebėtoja to, kas vyksta su komanda – kitaip nepaaiškinsi tylos, kuria buvo atsitverta po LKL reguliariųjų varžybų. Nebuvo paaiškinta, kiek išleista biudžeto lėšų, ar jos buvo tikslingai panaudotos. O jei netikslingai, kas yra kaltas.
Ne treneris turi aiškintis, bet klubo valdyba, nes ji yra atsakinga už viską. Manyčiau, kai kurie valdybos nariai turi prisiimti atsakomybę ir pasitraukti. Valdybos darbą turėtų svarstyti ir Savivaldybės taryba, nes komandai buvo skirti biudžeto pinigai.
Man atrodo, kad žmonės, stovintys prie krepšinio komandos vairo, tiesiog „išsibaudavo“, jei kalbėtume krepšinio terminais.
Ne ką geresni reikalai yra ir su mūsų miesto futbolu. Atrodo, vaikų yra, treneriai dirba pagal savo galimybes ir supratimą, bet komandos neturime. Galime statyti piramides, dangoraižius, bet jei vaikai negalės žaisti futbolo aikštėje nuo mažens, nieko nebus ateityje.
Salės futbolas ar paplūdimio futbolas visiškai skiriasi nuo futbolo, kuris yra žaidžiamas stadione. Dabar vargais negalais žaidžiama antroje lygoje Vakarų zonoje, bet džiaugsmo mažai, nes jauniems futbolininkams nėra galimybių tobulėti žaidžiant su keisto meistriškumo futbolininkais. Iš tokių komandų, kurios yra antroje lygoje, jauni žaidėjai nieko negali išmokti. Ten nei taktikos, nei technikos nėra labai daug. Apie mąstymą aikštėje ir už jos ribų taip pat kalbėti neverta. Mūsų futbolo komanda jau seniai yra futbolo nuošalėje.
Grįžkime prie mūsų rajono sporto ir jo finansavimo. Man akivaizdu, kad permainos turi būti reikšmingos. Sportui turi būti skiriama labai padori suma. Nes rajonui atstovaujančios komandos nebegali gyventi pažadais ir trupiniais nuo didžiulio biudžetinio stalo. Visi kalba, kad sportui skirtos lėšos leidžia sutaupyti pinigų, skiriamų sveikatai. Tai ir taupykime tokiu būdu.
Dabartinė valdžios dauguma turėtų išsikelti sau tikslą, ne tik betonuoti miestą trinkelėmis, bet ir viską padaryti, kad mūsų jaunimas taptų ne vien šauniais sirgaliais, bet ne mažiau šauniais ir perspektyviais žaidėjais. Ir nereikia apsiriboti tik futbolu ir krepšiniu.
Jei atskiros mokyklos pasiekia akivaizdžių rezultatų, įsivaizduokime, ką galima būtų padaryti susitelkus ir tą susitelkimą nors šiek tiek praskaidrinus biudžeto pinigais.