Man patinka rinkimai ir ypač jų sekmadienis, kai jautiesi atlikęs pareigą ir šiek tiek prisidėjęs prie visiems svarbaus veiksmo. Patinka priešrinkiminis laikas ir žmones apimantis azartas – kai dažniau kalbamasi ne apie kaimynus, gimines, TV programas, o apie politikus. Kai ginčijamasi, įrodinėjama, net pykstamasi. Tokia gyva žmonių reakcija rodo, kad jie – ne kokios nors iliuzinės demokratijos vaiduokliai, balsavimo aparatai, o piliečiai, turintys savo nuomonę, skonį, lūkesčius, pozicijas. Žinia, ne visada tai atitinka valdžios norimas suformuoti nuostatas ir norą mus „pajungti“ vienai ar kitai grupei. Bet tos pozicijos, sutarimai, nepritarimai, abejonės ir dvejonės yra! Ir tai taip pat gerai.
Gerai net tai, kad mes nuolat išrenkame „ne tuos“. Vadinasi, kada nors ateis ir „tie“, kurie pateisins lūkesčius. Arba po kelerių metų leis pasakyti: „O ką? Gal ir neblogai padirbėjo.“
Man ypač įdomūs savivaldos rinkimai. Visi kiti yra susiję su didesniu ar mažesniu nuotoliu, o štai šitie – patys artimiausi. Nes tokiuose rinkimuose balsuojame už pažįstamus arba ką tik pažintus žmones.
Taip, bet kokie rinkimai – loterija, taip, savotiška tiesa, kad „Durnių motina miršta paskutinė“, bet vis tiek smagu. Azartas! Galima prognozuoti, detalizuoti, net kurti mažus totalizatorius (tarp draugų, giminių ar kolegų), o paskui drauge realizuoti laimėjimą. Galima lyg šachmatuose numatyti ėjimus – kas su kuo jungsis, kas prie ko šliesis, ko tikėsis ar reikalaus…
Ir po gero mėnesio pasimatys tas naujas darinys – Naujoji Valdžia. Kuo mažiau ji panaši į senąją, tuo įdomiau. Kuo ji labiau prognozuojama, tuo daugiau partijų (turiu galvoje žaidimo ar meniško vaidinimo) galima sukurti, įdomių ėjimų numatyti, o paskui laukti ir tikrinti, ar buvai teisus…
Nebandėte? Nemeluokite. Visi mes vienaip ar kitaip programuojame savo požiūrį į būsimą valdžią. Kad ir taip…
Gal geriau jaunas? O gal – daugiau patirties turintis? Gal labiau tiks žmogus „prie pinigų“, o gal priešingai? Vyras ar moteris? Humanitaras ar technokratas? Optimistiška kompanijos siela ar niūrokas analitikas ir skeptikas? Malonus, lengvas bendrauti ar užsidarėlis, net „pasikėlęs“ snobas?
Kai informacijos apie žmogų mažai, vertinantieji griebiasi šiaudo. Žinau ir tokių, kurie balsuoja „pagal grožį“. O kuo ne argumentas? Jei rinkėjui tai svarbu, galės 4 metus maloniai grožėtis.
Dar man patinka, kad savivaldos rinkimai vyksta pavasarį. Kiekvienas pavasaris žada atgimimą, o rinkimų – žada dvigubai. Ir širdies, ir jausmų, ir garderobo, ir politikos.
Ne tai ir ne taip? Nebūkime pesimistai. Politikai – tie patys žmonės, jie, kaip ir mes, ieško pusiausvyros tarp norų ir galimybių, tarp įsivaizduojamo ir realaus, tarp laiko poreikiams ir pakylėtiems troškimams.
Pavasaris yra pavasaris. O kas ketverius metus – ne tik atgimimo, bet ir atitinkamo prabudimo laikas.
Rinkimų naktį neišsimiegojome? Nesvarbu. Bus dar laiko panuobodžiauti, bet ne dabar. Dabar – įdomu.
