Tai štai – pagaliau suvokiau, kad rašau ne tą, ką reikėjo rašyti. Kokie straipsniai ir komentarai, eilėraščiai ar prozos veikalai galėtų susilyginti su biurokratiniais tekstais? Jokie!
Viena mažeikiškė praėjusią savaitę prasitarė, kad garsus prozininkas paprašė už romaną net… tridešimties tūkstančių litų honoraro. Rašto menininkų akimis, tai negirdėtas įžūlumas, nes jei už knygą uždirbi kelis tūkstančius, gali laikyti save laimės kūdikiu…
Ne, jokios prošvaistės praturtėti rašant meninius ar publicistinius tekstus! Ne jais reikia užsiimti, o strateginiais planais ir visokio plauko koncepcijomis. Tokiems rašytojams mokama pagal europietiškus standartus, o ne lietuviškus.
Štai praėjusią savaitę pristatė mums rajono plėtros strateginį planą. Šimtas su trupučiu puslapių už šimtą su viršum tūkstančių litų. Suskaičiavau – tūkstantėlis už vieną puslapį, litas už žodį, o kai kada ir daugiau – štai kur aukso kasykla. Ir dar palengvinimų kiek: nereikia rašyti bijant, kad šaltiniai ne tie, kad faktai netikslūs ar tema nepilnai atskleista.
Atsiverčiu tą pristatytąją strategiją. Graži, spalvinga, lentelėmis ir piešinukais puošta. Rožinė su mėlyna spalva gražiai dera. Tas mėlynumas keliuose puslapiuose ir apstulbino, net apatinis žandikaulis nukaro – tekste paliktos nuorodos liudija, kad strategijos rašytojai rėmėsi… Vikipedijos pateikta informacija.
Dievulėliau, jau pažangus vidurinės mokyklos mokinukas žino, kad Vikipedija – ne šaltinis, už kurio duomenis galima garantuoti. Aukštojoje mokykloje studijuojantiems ir Vikipediją pamilusiems autoriams gali tekti perrašyti visą darbą, jei literatūros sąraše kuris išsiduos, kad rėmėsi tokia „moksliška“ publikacija, arba jei netingus dėstytojas panaršys po internetą, tikrindamas pateiktų citatų autentiškumą.
Taigi bent jau kelis tūkstančius litų minėtos strategijos autoriai uždirbo lengva ranka – kopijuodami ir įkeldami. Ir dar taip lenvabūdiškai – net galų į vandenį nesumerkę – tiesiog „copy-paste“. Be skrupulų.
Ai, tiek to, europines investicijas tvarkantys biurokratai tekstų, matyt, neskaito ir šaltinių netikrina. Atidaro pinigines ir atskaičiuoja į litus konvertuotus eurus.
Ką darysi, valdiškų pinigų pastaruoju mes turime daugiau nei… Neužbaigsiu minties, nes ir pati praėjusią savaitę supratau, kad neturiu kuo didžiuotis. Jokio verslumo, jokių ambicijų žmoniškai užsidirbti ir gyventi geriau. Matyt, nenuspelniau – kaip ir didžioji Lietuvos dalis.
Ir vis tik labai norėtųsi, kad net tie vidutiniškai valdiški ar labai valdiški pinigėliai, kuriuos mes gauname iš Europos Sąjungos ir žarstome nelabai kritiškai vertindami įsigyjamas prekes ar paslaugas, būtų saugesni. Juk ir mūsų biudžetinių pinigų tenka pridėti – tegul ne visą šimtą tūkstančių, o dešimtį ar truputį daugiau. Žinant, kad biudžetininkai vis dar veržiasi diržus, jiems skaičiuojami viršnorminiai elektros ar šilumos vatai ir kilovatai , kad valdžios smilius kartkartėmis pagrasina: „Niu-niu-niu!“, kažkaip keistai atrodo tie strateginiai užsakymai, pristatymai ir svarstymai.
Gal tai ir gimdo mintį, kad dalis Mažeikių gyvena dar Iljičiaus lemputės atsiradimo laikų nuotaikomis, o dalis svaigsta apie nanotechnologijas ir tokias pat sąskaitas, bet atsiskaitinėja gigapinigais.
Eureka! Ir nieko daugiau čia nepridursi. Na, nebent tiek, kad „didieji” mūsų krašto politikos asilai šio straipsnio gali ir nesuprasti.
Jeigu, kas nors iš komentatorių būtų viešai pamėginę suskaičiuoti kiek Strateginio plano vienas puslapis ar vienas žodis kainavo ,tai kaip mat, būtų apkaltintas pavydu ir / ar svetinų pinigų skaičiavimu. Iš tiesų , kai valdiškų ( ES , valstybės ir savivakldybės biudžeto) pinigų yra daugiau nei proto ir sąžinės , todėl toks KOLEGIALUS ORGANAS – TARYBA, lengva ranka, be jokių skrupulų patvirtina Strateginį planą su „copy-paste“ iš 2007- 2013m. strateginio plano – ,,Mažeikiai – rajonas, kuriame norisi gyventi‘‘ , kurio ,,kūrimas‘‘, kaip valstybės tarnautojai informavo, truko 10 mėnesių už mažiausiai PASIŪLYTĄ KAINĄ – 128 tūkstančių litų. Aišku, ne kiekvienam mirtingajam pavyksta prilįsti prie taip vadinamų ,,aukso kasyklų‘‘ tačiau už mažiausiai pasiūlytą kainą, vistiek norisi gauti geriausią darbo produktą ( rezultatą). Tačiau kaip matyti , tik grupė lyderių sugeba įlįsti į ,,aukso kasyklą‘‘ , už valdiškus pinigus gerinti savo asmeninį gyvenimą , o mums, pagal jų sukurtą strateginį planą, galbūt pagerins tik gyvenimo aplinką : įrengs dviračių takus , pėsčiųjų perėją per geležinkelį ir t.t. Aišku, jeigu biudžete gyvenimo aplinkos gerinimi ne(pri)trūks pinigų !!!
Neseniai prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą trims valstybės tarnautojams,kuriems pasisekė ,,prastumti ‘‘ 1986 m. ir 290 tūkstančių litų kainavusį architekto H. Štaudės Senamiesčio parko techninį projektą. Tuo metu, architektas H.Štaudė be jokios konkurencijos , be konkurso, tiesiog SUPAPRASTINTA TVARKA ( tokią tvarką nustatė valstybės tarnautojai) , savo asmeninį biudžetą pa(si)pildė 290 tūkst. litų ir taip pa(si)gerino savo asmeninį gyvenimą. Kad gyventojai nesijaustų visai beverčiai ir skriaudžiami , jiems karts nuo karto už tuos vadinamus valdiškus pinigus , yra gerinama jų GYVENIMO APLINKA. Už daugiau nei 3 milijonus litų valdžia nusprendė pagerinti mažeikiškių gyvenimo aplinką, sutvarkant Senamiečio parką. Nors Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga nepritarė H.Štaudės projektui ir jo įgyvendinti nerekomendavo, tačiau vietinei valdžiai tai nė motais, todėl nusprendė , jog gyvenimo aplinkai pagerinti tiks ir toks, blogai sukritikuotas projektas. Kaip matyti , vieni ( tai būna išskirtinė lyderių grupė, buv. vykdomojo komiteto architektas, Seimo nariai, ,,savo rato‘‘ žmonės ar pan.) Lietuvoje už ES lėšas netgi labai gerinasi savo asmenininius gyvenimus , o visiems kitiems , t.y. didžiajai Lietuvos gyventojų daliai už ES lėšas yra gerinama tik gyvenimo aplinka.
Aišku , žmoniškai užsidirbti ir gyventi geriau Lietuvoje , didžioji šios šalies gyventojų dalis, kol kas gali tik pasvajoti.
Kai A. Balčiūnas Santarvės savininkas sutvarkys miesto vidury esančią asmeninę parduotuvę- kloaką Laisvės gatvėje,tada ateisiu ir asmeniškai išrausiu tą seną suolelį,kuris vis užkliūna Audronei.Tik pamanykite;mato seną suolelį,bet šalia esančios kloakos,net nepastebi.Gėdos turėtumėte Audrone,rašinėdama tokias beletristikas.Tiesa,gal ir tas suolelis Balčiūno?
Manau ,jog beletristikas rašo tik tie , kurie mano , jog ,,Mažeikiai – rajonas, kuriame norisi gyventi‘‘ . Šį darbą Tautos atstovas K.Bartkevičius pavadino ,, tiesiog žodžių ir frazių kratinys ‘‘ , deja , už kurį buvo sumokėta net 128 tūksatnčiai litų .
Redakcijos skiktyje labai puikiai pateikta, kaip švaistomi valdiški pinigėliai: ,,Suskaičiavau – tūkstantėlis už vieną puslapį, litas už žodį, o kai kada ir daugiau – štai kur aukso kasykla. Žinant, kad biudžetininkai vis dar veržiasi diržus, <> kažkaip keistai atrodo tie strateginiai užsakymai, pristatymai ir svarstymai.‘‘
Kol kolegialus organas ir Tautos atstovas tik sakys – tūkstančiai litų buvo išleisti be reikalo, o norimo rezultato negavome -, ir nieko absoliučiai nedarys , tai galima manyti ,jog ir toliau taip pat bus vykdomi įvairūs užsakymai, pristatymai , svarstymai ir tvirtinimai.
Na, jeigu administracijos direktorius B.Kryžius nuosavą kiemą pasipuošė gėlių piramide , kuriomis (panašiomis) papuoštas ir mūsų miestas ,tai gal ir Laisvės gatvėje esantis senas bei atliekamas suolelis ras savo šeimininką.