Audronė MALŪKIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Mažeikiuose, kaip ir bet kuriame mieste, sklando įvairių gandų. Į daugelį jų tiesiog nekreipi dėmesio, kai kurie priverčia suklusti.
Gandą apie galimą naftos įmonės bankrotą išgirdau gal prieš tris savaites. Reakcija buvo tokia, kokios galima tikėtis: „Kas čia per nesąmonė?!“
Paaiškinsiu, kodėl taip sureagavau. Įmonė gyvuoja jau trisdešimt penkerius metus ir yra patyrusi įvairiausių sunkumų bei išbandymų. Kažkada vieno garbaus politiko pavadinta „geležies krūva“ ji buvo ne kartą parduota ir perparduota, tačiau apie galimą bankrotą niekas nekalbėjo. Gal nebent blokados metu, kai gamykla tai dirbo, tai stojo dėl žaliavos stokos, dėl užsukamo ir vėl atsukamo vamzdžio. Vėliau ir prie to pripratom, tad kai vamzdis visiškai „užsisuko“, verslas rado išeitį, kaip priversti milžiną suktis ir duoti pelną…
Užpernai džiūgauta – bendrovė „ORLEN Lietuva“ uždirbo penktadalį milijardo litų! Praėjusių metų rezultatai išgąsdino – nuostolis net didesnis nei buvęs pelnas. Bendrovės specialistai tai paaiškina didele žaliavos kaina ir smukusia realizuojamų naftos produktų kaina Europos rinkoje. Dyzelino ir benzino eksportas iš Jungtinių Valstijų, didėjanti konkurencija tiek tarp degalų importuotojų, tiek tarp naftos perdirbėjų – visa tai verčia mažeikiškę įmonę mažinti išlaidas, optimizuoti veiklą. Optimizavimo sąvoka mums visiems, deja, sukelia pesimistines nuotaikas. Kad ir kaip žiūrėtum, šis procesas visada paliečia darbuotojus. Nors „ORLEN Lietuva“ vadovas Ireniušas Fanfara įmonės laikraščiui teigė, kad bendrovei jos žmonės – viena didžiausių vertybių ir nepaisant sunkios padėties neketinama bet kokia kaina mažinti įmonės darbuotojų skaičiaus, akivaizdu, kad šis mažėjimas pamažu vyksta ir vyks.
Virginija Vilimienė, su kuria kalbėjomės vakar, sakė, kad bendrovės bankroto tema kalbos sklando, tačiau, jos nuomone, tai – gandai. Pasak profesinės sąjungos lyderės, įmonė dirba, kolektyvinė sutartis vykdoma, bendrovės vadovybė ir profsąjungos atstovai bendrauja – tad tokioms „juodoms“ prognozėms pagrindo nėra. Darbuotojų skaičiaus mažėjimas buvo ir bus – ir šis procesas vyksta dėl naujų technologijų įdiegimo, dėl funkcijų pertvarkymo.
Mažeikiuose viešėjęs Seimo narys Jurgis Razma, paprašytas pakomentuoti vietinėje erdvėje pasklidusius gandus, atsakė nemanantis, kad naftos įmonės bankrotas apskritai gali būti realus, daug realesnis, jo nuomone, būtų bendrovės akcijų pardavimas. Tik parlamentaras paskubėjo pridurti – tai teorinis atsakymas į mūsų „liežuvautojų“ klausimą, o ne kokia nors informacija pagrįstos prognozės. Tuo labiau kad kalbėta buvo prieš pat Seimo nario vizitą į Juodeikius.
Po susitikimo su „ORLEN Lietuva“ bendrovės vadovais svečias pasidžiaugė, kad jie negyvena pesimistinėmis nuotaikomis, kad rūpinasi, kaip išlikti rinkoje, planuoja investicijas ir įmonės modernizavimą. (Čia citata iš oficialaus pranešimo.)
Taigi šiandien niekas negali atsakyti, kiek teisūs tyliosios panikos platintojai. Žmonėms neuždrausi galvoti savo galva, prognozuoti ir nerimauti. Jie turi konstitucinę teisę manyti, kaip jiems manosi, daryti apibendrinančias išvadas – kad ir iš menkiausio informacijos vieneto – ir šią savo nuomonę platinti. Ypač jei ta nuomonė plinta privačiais kanalais ir tavęs niekas neapkaltins blogais darbais, net jei išvados nepagrįstos tikrais faktais.
Gandų niekas oficialiai nepatvirtino. Ir tai teikia optimizmo. Tuo ir pasiguosime: kai pagalvoji apie blogiausią išeitį, net optimizavimas nebeatrodo toks baisus.
