Nuoširdžiai: man patinka naujosios valdžios sprendimai. Ypač susiję su gabiais moksleiviais ir jų mokytojais.
Galima net paploti: pagaliau galių turintieji ne konstatavo problemą, o pagalvojo apie jos prielaidas, paieškojo būdų išvengti ar sumažinti neigiamą poveikį. Problema – kodėl Mažeikiai nepatrauklūs vakarykščiams abiturientams.
Suprantu, kad tai ne visos priežastys, prielaidos ir išeitys. Bet nors vienas žingsnis perspektyvos link.
Apie atsainų mūsų valdžios ir sistemos požiūrį į gabius mokinius ir jų ugdytojus jau ne kartą rašiau. Reakcija, rezultatas? Lyg būčiau pamąsčiusi siaurame pažįstamų žmonių būryje ar „Santarvėje“ parašiusi laišką sau pačiai. Tai yra, jokios reakcijos.
Dar prieš kelerius metus rinkau duomenis, kas ir kaip skatina jaunus, gabius moksleivius, kurie savo pasiekimais, pergalėmis žinomi regione, šalyje, o kartais – ir užsienyje. Kaip premijuojami abiturientai, pelnę aukščiausius įvertinimus valstybinių brandos egzaminų metu, ir juos paruošę mokytojai.
Visa tai surašiau ir turėjau vilties, kad teigiamas pavyzdys užkrės mūsiškius. Deja, deja.
Ir štai pagaliau mus pasiekė žinia: bus nustatyta skatinimo tvarka, pradės veikti premijavimo (tikiuosi) sistema. Ir ne atsitiktinėmis, nuo kitų atlikusiomis verslo dovanėlėmis, o rimtomis dovanomis. Prezentus atminimui gauna į Savivaldybę užsukę svečiai (jau seniai sutarta, kad tokios dovanos pirmiausia yra reklama), o kraštui nusipelnę jauni žmonės gal vis tik verti kažko svaresnio?
Mokytojai – taip pat. Juk už šimtukininkus ir už labai gerai valstybinius egzaminus išlaikiusius abiturientus jiems atlyginimo neprideda. Bet jie vis tiek dirba – ir su labai gabiais vaikais, ir su mažiau gabiais, bet norinčiais mokytis. Kai kurie mokytojai nepaprastai daug padaro dėl jų ateities.
Žinia, galima bet kokiu pasiekimu pasidžiaugti tyliai, mokyklėlėje ar tarp saviškių, pasiskelbti feisbuke ir palaukti patiktukų…
Tai bet kokiai valdžiai, ko gero, ypač patiktų. Patiktukai vietoj investicijų.
Bet, manau, padėkos raštų politika – ne išeitis, jei norime pririšti tuos, ką patys iki šiol „apdovanodavome“ atsainiu dėmesiu.
Namai – ten, kur tave myli ir vertina, kur tu esi brangus. Ir nereikia milijonų. Reikia žinoti, kad tavo pastangos ir rezultatai – matomi. Net jei nesi sportininkas, o tik kokios nors europinės ar pasaulinės žinių olimpiados prizininkas…
Kokiais būdais skatinti ir rodyti dėmesį? O tai ir bus nuspręsta naujoje talentų grąžinimo tvarkoje. Labai tikiuosi.
