Redaktoriaus skiltis: Kaip seriale

Audronė MALŪKIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Vėlų penktadienio vakarą įsijungiau televizorių ir sustojau ties kanalu, tiesiogiai transliavusiu naujojo Seimo posėdį. Nežinau, kokia frazė „užkabino“, bet nutariau pasiklausyti, kaip į kolegų klausimus atsakinėja pretendentas į pirmojo Seimo pirmininko pavaduotojo postą. Paskui kitas pretendentas į kitą postą.
Gerą valandą pasiklausiusi kalbų, replikų ir diskusijų pasijutau lyg žiūrėčiau pokalbių šou ar dar smagiau – humoristinį serialą. Ilgainiui ėmė vaidentis, kad visi tie kalbėtojai ir replikuotojai elgiasi tarsi bendrabučio gyventojai – per atitinkamą laiką gerai vienas kitą pažinę, ne kartą mušęsi ir taikęsi, prisirinkę senų sąskaitų, priekaištų, nuoskaudų ir bet kokia proga negalintys apie tai patylėti…
Tikriausiai kiekvienas esame susidūrę su situacija, kai artimi žmonės, dažniausiai sutuoktiniai, viešoje erdvėje ima ir nebesusivaldo – pradeda aiškintis santykius, arba, neduok Dieve, dar blogiau – kimba vienas kitam į atlapus. Jautiesi tada labai nejaukiai – skirti ar kurį nors užstoti baisu, nes vis tiek liksi kaltas, ramiai stebėti nepadoru, nes juk ne pliauskos esame, o žmonės… Todėl ir sakoma, kad gerai išauklėti asmenys svetimųjų akivaizdoje savo baltinių neskalbia ir šiukšlių iš namų neneša. Dėl asmeninio padorumo ir aplinkinių ramybės.
Seimo nariai mano kitaip. Bent jau taip man pasirodė per tą kartu su parlamentarais praleistą valandą. Kalbėtojų argumentai buvo naudojami ne kažką įrodyti ir pagrįsti, o nukreipti į personalijas. Kitaip tariant, vyko diskusija, kurią retorikos specialistai linkę vadinti „Pats kvailys“. Tokio disputo esmė – ne įrodyti, kad teiginys teisingas ar neteisingas, o diskredituoti kalbėtoją.
Emocijos veržėsi fontanu – net nematęs prieš tai buvusių penkių šimtų serijų puikiai suvokei, kas ką myli ir kas kam yra koją pakišęs… Blogai tik, kad visi vienas kitą familiariai „kvailino“ vardais – jei nepažįsti pagrindinių serialo veikėjų, gali truputį sutrikti ir „nebepagauti kampo“.
O šiaip smagumėlis neišpasakytas – visi lyg slaptos kameros sekami nesivaržė, nekompleksavo ir nė kiek nesistengė apsimesti prieš „svetimus“ – Seimo naujokus ar mus  – vėlyvus TV stebėtojus.
Ką gi, – nusprendžiau, – diagnozė „Seimas“ aiški ir be specialistų pagalbos. Kol jis neišsišnekės, neišsiaiškins santykių, kol nesuves visų sąskaitų, tol darbai nepajudės. Kita vertus, ko čia ir skubintis – ilgai laukę galim palaukti ir dar metelius kitus.
Kai tekstai ir intonacijos ėmė įkyriai kartotis, perjungiau kanalą. Rodė serialą – tikrą, nes įvardyti ir idėjos, ir dialogų, ir scenarijaus autoriai.
Kažkaip paprasčiau suvokti tą dirbtinai sukonstruotą realybę. Ir ne taip erzina.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto