
Į Rugsėjo pirmąją šiandien noriu pažvelgti ne tiek šventiškai, kiek pragmatiškai, racionaliai.
Nors, kaip sako liaudies išmintis, mokslo ant kupros nenešiosi, o mokyti vyrai jau nuo seno skelbė, kad žinojimas yra brangesnis už bet kokius apčiuopiamus turtus, viena mūsų mokslo diena vis tik kainuoja. Ir ne kokius nors simboliškus pinigėlius, o realius.
Pradėkime nuo pradžių. Kaip buvo viešai paskelbta, Švietimo ir mokslo ministerija deklaravo Rugsėjo 1-osios demokratiją: švietimo įstaigos galėjo pačios nuspręsti, kada pradės naujuosius mokslo metus – rugsėjo pirmą dieną, šeštadienį, ar rugsėjo trečią dieną, pirmadienį. Kiek teko girdėti, ministeriška demokratija baigėsi vietoje – mat rajono Švietimo skyrius po mokyklas išsiuntinėjo raštus, pranešančius, kad Mažeikiuose Rugsėjo 1-oji turi būti rugsėjo 1-ąją, ir ne kitaip.
Atrodytų, kokia čia problema – na, atsidus mokinukai, kad galėjo turėti dar vieną atostogų dieną, bet nebeturi, tėvai pasidžiaugs, kad nereikia darbdavio erzinti ir jiems priklausančių naujų teisių įgyvendinti – palydėti savo pradinukus į mokyklą ir negauti pravaikštos ar atidirbamo pusdienio. Tegul būna naujų mokslo metų pradžia būtent per Žinių dieną, kad mokslai geriau sektųsi ir naujos žinios į galvą lengviau gultųsi…
Viskas būtų puiku, jei mokykloje mūsų nebūtų mokę skaičiuoti. Tad pasitelkusi mokykloje įgytas žinias, pabandysiu atsakyti į klausimą: kiek gi iš tikro mums kainuos ši Rugsėjo 1-oji.
Rajono Savivaldybės švietimo skyriaus statistika teigia, kad rajone šiuo metu dirba 850 mokytojų, vidutinis mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, yra 2300 litų. Taigi per mėnesį mokytojams išmokama beveik 1,9 mln. litų darbo užmokesčio. Rugsėjis turi tik 20 darbo dienų, padalykime iš jų mėnesinį atlyginimą ir sužinosime – už vieną šito mėnesio darbo dieną rajono mokytojams reikia sumokėti 95 tūkstančius litų. Nemenka sumelė, tiesa?
Tačiau jei pirmoji mokslo metų diena – ir pedagogų darbo diena – yra šeštadienis, jie gali teisėtai reikalauti, kad už ją darbdavys sumokėtų dvigubai (ir bus juokingi, jei nereikalaus!). Padauginkime gautą sumą iš dviejų. Koks atsakymas? Rugsėjo pirmoji rajono mokykloms kainuos 190 tūkstančių!
Beje, reikia turėti galvoje, kad tai dar ne visos išlaidos, kurias patirs kiekvienos mokyklos mokinio krepšelio atsargos, nes skaičiavome pinigus, neatsižvelgdami į darbdavio valstybei sumokamus mokesčius. Tad gautą sumą dar turėtume padidinti 31 procentu. Suskaičiavome? Dar plius 59 tūkstančiai litų. Ir iš viso sudėjus gauname 249 tūkstančius litų – beveik ketvirtį milijono.
Noriu pridurti, kaip šūkaliojama vienoje įgrisusioje reklamoje: „Ir tai dar ne viskas!“
Mokykla turės dvigubai sumokėti ne tik pedagogams, kurių atlyginimai „ateina“ iš mokinio krepšelio surinktų lėšų. Visas kitas mokyklų personalas atlyginimus gauna iš Savivaldybės biudžeto. Vidutiniškai vienas toks darbuotojas uždirba per mėnesį apie 900 litų. To kito personalo kiekvienoje mokykloje taip pat yra nemažai, gal ne tiek, kiek mokytojų, bet pakankamai, kad rajono biudžetas pajustų tą dvigubai apmokamą pirmąją mokslo metų dieną…
Dabar norėčiau priminti kasmetines valdininkų dejones, kad viskam trūksta pinigų. Graudenimus ir gąsdinimus, kad atlyginimams lėšų užteks tik dešimčiai mėnesių. Kad reikia veržtis diržus ir taupyti, taupyti, TAUPYTI! Karpyti etatus, eiti nemokamų atostogų, patiems neštis į darbą kopijavimo, rašymo, tualetinį popierių, ieškoti rezervų ir vėl TAUPYTI.
Na, gerai. Vienas Merfio dėsnis sako, kad karjeros laiptais kopiantis specialistas anksčiau ar vėliau pasiekia maksimalų savosios nekompetencijos lygmenį. Bet kad užmirštų tai, ko jį mokė dar pradinėje mokykloje?! Kad nematytų, kaip lengvai prarandami pinigai?
Gal aš ko nors nesuprantu, gal esmė ne pinigai, o kiti svarbūs dalykai, gal reikia žvelgti į šventės idėją ir neskaičiuoti svetimų išlaidų ar pajamų… Tegul visi drauge mokyklose uždirba po papildomą šimtą ar penkiasdešimt litų. Tegul. Kad tik paskui neniūniuotume tos pačios dainelės: „Pinigų nėra, pinigų nėra, pinigų nėra, nėra, nėra“.
Niūniuosime, beveik galvą guldau, nes skaičiuoti nelabai sekasi.
Malūkienę į seimą…
PRITARIU. Į SEIMĄ.
Visai neprasta mintis, reikia protingų žmonių. Būtų realus kandidatas.