Naujųjų rytas. Žiūriu: Kalėdų eglė vis liūdnesnė ir liūdnesnė. Iš pradžių pradingo dalis „nuometo“, paskui – kaspinas, dar vėliau – pačios eglės iliuminacija. Kirbėjo mintis – gal mes, taip griausmingai šalia jos švęsdami, kažką užkliudėme? O gal stiprus vėjas laidus nutraukė? Kas iš tiesų įvyko, sužinojau tik pirmadienį. Pasirodo, kaltas aną savaitę mus laistęs ir net švenčių nepagailėjęs lietus.
Nereikia stebėtis ir metų sandūros išbandymais – jei jau orų permainos gražiausias egles nupuošia, tai normalu, kad rokiruotės ir valdžios kėdžių perstumdymas ir vėl prigesina mūsų Tarybos „nuometą“.
Kalbu apie dar vieną pareikštą nepasitikėjimą ir Tarybos komiteto vadovo perrinkimą. Eilinis mūsų valdžios rinkėjas pagalvos: ir kas iš to, juk tiek mažai laiko liko šiai kadencijai, ko dar šposyti ir dėmesio reikalauti? Apie tai, kad darbus reikia dirbti, jau seniai niekas nebešneka, nebent apie atstovavimą.
Toks beviltiškas, iš toliau žiūrint, pasirodo tas veiksmas, toks be prasmės. Gal, žinoma, taip atrodo tik politinio neišmanėlio akiai. O valdžioje sėdint viskas kitaip. Galima pastumti – stumiam, galima pakeisti – keičiam, būtų gerai dar kurį nors išvis iš to didelio būrio išmesti…
Aha. O štai šito Reglamentas taip paprastai neleidžia. Tarybos nario pažymėjimo kelių rankų mostu neatimsi. Ir nesvarbu, kad gruodį pienės su braškėmis žydi ar drugeliai po namus skraido. Politinių stebuklų pasitaiko, bet tik pagal REGLAMENTĄ.
Gerai. Akivaizdu, kad kalbos apie gražų perėjimą iš vienų metų į kitus, švenčių idilę, suartėjimą, susitaikymą ir susitarimą dirbti … LABUI (kieno, bijau parašyti, vis tiek nepataikysiu) buvo tik viešųjų ryšių tekstai. Metai baigėsi, metai prasidėjo, tegyvuoja politika!
Ir nieko asmeniško, šiandien – vieną, rytoj – kitą. Ir nieko stabilaus – vieni išeina, kiti pareina, paskui vėl keičiasi.
Liaudies išminčiai, pastebėjusiai, kad genys margas, o gyvenimas dar margesnis, neteko susidurti su Mažeikių politikais. Tarp tokio tikslų, ketinimų ir veiksmų margumo net genys pasiklystų!
O šiaip dar yra laiko tam margumynui ir plačiau išsiskleisti, pasireikšti – net trys mėnesiai su trupučiu. Kokio nors rimto darbo imtis laiko per mažai, o pasilinksminti – pats tas.
Tad mums visiems ir linkiu linksmumo! Neatsilikime nuo išrinktųjų!
