Redaktoriaus skiltis: Politinė eilėdara

Biudžetas, kaip ir turėjo būti, patvirtintas. Deficitinis – nieko naujo. Užtat pirmąsyk mažeikiškiai atsikovojo teisę savo biudžete pasilikti daugiau mokesčių, tad viešai skelbiama, kad probleminio rajono „donorystė“ pagaliau baigėsi.
Nauja ir tai, kad pritarimas 2014-ųjų metų mūsų savivaldybės biužeto projektui Tarybos posėdyje buvo išreikštas eilėmis. Neabejoju, kad šis šviežias požiūris į politinius debatus įkvėpė  ir posėdį stebėjusius žurnalistus, ir pačius politikus. Nuo šiol kiekvienas galėtų išbandyti sueiliuoti savo politinius argumentus – juk žinome, kad eilių kūrimas autorių verčia pasirinkti tiksliausius žodžius, pažvelgti į problemą metaforiškai, trumpai išsireikšti. Tad vienas pliusas – ruošdamasis kalbai jambu, hegzametru ar baltosiomis eilėmis politikas bus priverstas rimtai pasiruošti, antra – jei pats nesugebės, samdys profesionalius eiliakalius, o tai gerokai suaktyvins ir tiesiogine to žodžio prasme praturtins provincijos kultūrą.
Norėdama prisidėti prie tos naujos tendencijos, pasistengiau ir aš. (Maža kas, gal ateityje turėsiu stabilių kasmėnesinių užsakymų?)
Stengiausi nenaudoti sudėtingos eilėdaros, manau, kad kurdami politines agitacines eiles politikai turėtų puikią galimybę pasakyti taip, kad juos suprastų kiekvienas mažeikiškis.
Tai štai. Pristatydamas biudžetą pranešėjas galėtų pradėti kad ir tokiais posmais:
Mūs biudžetas nuostabus,
Deficitas auga.
Bet ateina metų galas –
Pinigėliai saujoj!
Biudžetinių įstaigų atstovai viltį gauti daugiau lėšų galėtų išreikšti tokia pozityvia skaičiuote:
Virs biudžeto košę
Vyrai atsilošę,
Tam duos, tam neduos…
Bet vis tiek gal bus naudos?
Aplinkos apsaugos programa galėtų būti patvirtinta visiems choru išreiškiant padėką naftos įmonei – pagrindinei taršos mokesčio mokėtojai:
Kol NAFTA mus teršia,
Upėj žuvys neršia
Ir gėlynai visur žydi,
Ir kaimynai mums pavydi…
Tarybos opozicija taip pat turėtų neatsilikti nuo naujosios bangos – politinės eilėkūros. Jos pasisakymui siūlyčiau tokį tautosakiškai kritišką eilėraštuką:
Du gaideliai,
Du gaideliai
Pinigėlius kūlė,
Dvi vištelės,
Dvi vištelės
Popierėlius nešė.
Ožys žiūri į biudžetą,
Nieko nesupranta.
Bet kai ėsti užsinori –
Gėlynėlį randa.
Pradėjus nuo nesudėtingų rimų bei ritmų, ateityje bus galima pereiti prie solidesnių: odžių, sonetų,  epigramų ir pasakėčių, gal net poemų. O kur dar galimybė visa tai sudėti į dainą ar kantatą?
Žodžiu, šio biudžeto svarstymas išprovokavo didžiulį kūrybinį pakilimą, parodė, kad politinės agitacijos ir reklamos dirvonai beveik nearti. Tad imkime arklą, lyrą – ir pirmyn! Naujų horizontų link.