
„Žemė maitintoja“ – vėl aktualus kūrinys. Kažkada išimta iš literatūros programų knyga gali būti grąžinta į bibliotekų lentynas su giliais atsiprašymais. Koks skirtumas, kas su kuo kovoja dėl žemės? Svarbu – kova tebevyksta.
Istorinis atvejis, kuriuo iki šiol buvo abejota, tai, kad referendumo entuziastams ir šalies piliečiams pavyko surinkti reikalaujamą parašų kiekį. Ligi šiol to padaryti nepavyko nei politikams, nei visuomenininkams, nors bandymų būta ne vieno.
Vyriausioji rinkimų komisija ilgai svarstė: šį precedentą paleisti gyvuoti toliau ar numarinti posėdžių salėje. Praėjusį pirmadienį pagaliau konstatuota, kad įstatymų reikalavimus atitinkančių parašų pakanka ir šis klausimas buvo išsiųstas į Seimą. Dabar parlamentarai turės svarstyti, kaip pasielgti „Žemės maitintojos“ byloje. Mat leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės Europos Sąjungoje ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė susitarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės. Laikas bėgo greitai, o terminui artėjant prie pabaigos, tokiam sprendimui nepritarianti iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.
Akibrokštas įvarė į kampą ne vieną politiką. „Mano nuomonė jau seniai išsakyta, kad šitas referendumas yra visiškai nereikalingas. Dalis visuomenės, manau, buvo suklaidinta renkant parašus. (…) Manau, kad Lietuva yra ta šalis, kuri tikrai elgsis solidžiai, atsakingai ir vadovausis europine teise“, – praėjusį antradienį klausiamas, kaip ketina Seime balsuoti socialdemokratai, atsakė Premjeras Algirdas Butkevičius. Ketvirtadienį jis jau pareiškė manąs, kad dėl referendumo reiktų kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Referendumui reikalingi 300 tūkst. piliečių parašų politikui, matyt, įspūdžio nepadarė.
„Mes turime gerbti demokratinės šalies žmonių išsakytą valią, bet mes, kaip politikai, manau, turime kreiptis į KT, kad mums duotų išaiškinimą, ar tokie sprendimai, jeigu jie bus priimti, neprieštarauja Konstitucijai“, – sakė A. Butkevičius.
Seimas vis tik pradės svarstyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus pasiūlymus. Tik dar neaišku, kada.
Premjeras mano, kad teks luktelti. Tuo labiau kad Liberalų sąjūdis dėl žemės pardavimo kreipėsi į teismą, todėl gali tekti palaukti netgi teismo verdikto. Tik teismui konstatavus, kad Seimas šį klausimą gali svarstyti, parlamentas turės numatyti svarstymo datą, kuri varijuos nuo 2 iki 3 mėnesių.
Gegužę baigiasi su Europos Komisija suderintas draudimo terminas, gegužę vyks šalies Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.
Atrodytų, „Žemės maitintojos“ tema vis labiau panašėja į eiklų politinį žirgą, kuris iki finišo nuneštų už Premjerą drąsesnį politiką. Juolab kad rinkėjų nuostatų tyrimas bent vienu aspektu atliktas: 300 tūkstančių parašų – aiški valia.
Tad laukime šiuolaikišku tapusio politinio romano tęsinio…
Zmones buvo prigasdinti,kad rusai supirks zemes.Reikia priimti tokius istatymus,kaip ir kituose ES krastuse,kad tai padaryti nebutu taip lengva ir nebus jokiu problemu.Pankai negalima leisti mus kirsinti,labai gerbiu vietinius kitataucius.