Retorinis klausimas: ar valdžia, intensyviai kovojanti su korupcija ir iš šešėlio traukianti ekonomiką, nepavers šešėliais mūsų, eilinių šalies gyventojų?
Kas verčia taip klausti? Tai, kad kuo toliau, tuo labiau mūsų gyvenimas ima priklausyti nuo komercinių bankų. Privalomi atsiskaitymai negrynaisiais pinigais, už menkiausias bankų finansines paslaugas – mokesčiai, komisiniai įkainiai, kurių tūlas pilietis nelabai supranta ir nelabai seka, paskolų palūkanų augimas lyg ant geriausios kokybės mielių…
Taigi, yra įvairių priežasčių taip įtarti, ypač finansiškai neišprususiam žmogui, tarp kurių esu ir aš.
Kita vertus, jau ir Lietuvos bankas ima skambinti varpais – jo valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebi, kad šalies bankų sektoriuje susidarė išskirtinės aplinkybės, kai dėl itin didelio bankų likvidumo ir vyraujančių paskolų su kintamosiomis palūkanų normomis portfelio rinkoje padidėjusios palūkanos buvo labai greitai perkeltos skolininkams, o štai už indėlius jos didėja gerokai lėčiau.
Statistika rodo, kad dabar šalies bankai turi 11 mlrd. eurų daugiau indėlių nei paskolų.
Lietuvos banko pranešime G. Šimkus akcentuoja, kad, augant pagrindinėms palūkanoms, likvidumo perteklius generuoja netikėtą grąžą ir lemia reikšmingai padidėjusį bankų sistemos pelną. Jei aplinkybės nesikeis, bankų pelnas šiemet, palyginti su 2022 m., gali augti iki dviejų kartų.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, susidariusi situacija išryškina ir vietos finansų rinkos ypatumus: didelę koncentraciją, menką taupymo priemonių pasirinkimą, ribotą finansinį raštingumą. Dėl šių priežasčių padidėjęs atotrūkis tarp paskolų ir indėlių palūkanų normų yra ryškesnis ir gali užsitęsti ilgiau nei kitose šalyse.
Susidariusioje situacijoje Lietuvos bankas siūlo dviejų krypčių veiksmus: konkurencijos ir vartotojų pasirinkimo skatinimą, o taip pat veiksmus dėl nelaukto bankų pelno. Pirma kryptimi jis imsis paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis produkto peržiūros, kad didesnė dalis naujų paskolų palūkanų normų būtų fiksuojama ilgesniam laikotarpiui ir patrauklesnėmis sąlygomis nei iki šiol. Lietuvos banko svetainėje bus skelbiamos bankų ir kredito unijų indėlių palūkanų normos, kad vartotojai galėtų lyginti kreditavimo sąlygas. Tikslinga sukurti saugią taupymo alternatyvą, kad gyventojai galėtų skolinti valstybei. Tai skatintų bankus didinti indėlių palūkanas.
Lietuvos bankas akcentuoja: jau dabar galima pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybėmis. Verta žinoti, kad Lietuvoje būsto paskolas teikia ne tik keli didžiausi bankai, bet iš viso septyni bankai, taip pat kredito unijos. Jau turintiems būsto paskolų žmonėms verta pasidomėti refinansavimo galimybėmis ar persitarti su esamu banku dėl palankesnės maržos.
O kuo mums padės pagrindinio šalies banko planuojami veiksmai dėl komercinių bankų pelno… Palauksim, pažiūrėsim, suskaičiuosim – ir pamatysim.
