Audronė MALŪKIENĖ
Iki naujųjų mokslo metų pradžios – lygiai 7 dienos, jei skaičiuosime ir šį ką tik prasidėjusį paskutinį vasaros antradienį.
Artėjantis rugsėjis po truputį pripildo mūsų miestą žmonių ir automobilių. Tikroji gyvybė prasiverš pirmadienį, kai į gatves pabirs šimtai mokinukų. Daugeliui jų, kaip išsiaiškinau, Mokslo ir žinių diena žymi atostogų pabaigą, o ne galimybę numalšinti naujienų troškulį, tad moksleiviai dėkingi kalendoriui bei mokyklų vadovams už galimybę sekmadienį dar pabūti namuose, kieme, o gal prie jūros. Žodžiu, atostogas myli visi, o darbų pradžią… Pradžia visiems būna nelengva – ir nesvarbu, ar tu mokinys, ar suaugęs ir savarankiškas žmogus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pristatydama diskusijas apie mokslo metų prailginimo privalumus bei trūkumus, viešai paskelbė, kad tik mokslo metų pradžia yra reglamentuota, o jų pabaigą mokyklos gali nusistatyti pačios. Be to, mokyklos gali pasirinkti skirtingą mokslo metų pabaigą atskiroms klasėms. Susitikime buvo išsakytas siūlymas vyresniems mokiniams, kurie nori anksčiau pradėti dirbti vasarą, leisti mokytis ir atsiskaityti pagal individualų planą.
Mokykloms ministerija suteikia laisvę koreguoti ir atostogų laiką, pvz., trumpinti žiemos ir ilginti vasaros atostogas. Taip pat jos gali įvairiai skirstyti pamokų skaičių per metus, savaitę ar dieną ir taip anksčiau baigti mokslo metus.
Ministerija pranešė, kad buvo apsvarstyti visi pailgėjusių mokslo metų pliusai ir minusai. Trumpesniais mokslo metais lengviau organizuoti brandos egzaminų sesiją mokyklose, vyresni mokiniai gali anksčiau įsidarbinti. Tačiau ilgas nesimokymo laikas, pasak pranešėjų, didina socialinę atskirtį, trumpėja dalyko programoms įgyvendinti skirtas laikas ir didėja krūvis mokiniui bei mokytojui, be to, kyla vaikų užimtumo problema…
Pažymima, kad šiuo metu mūsų pradinukai mokosi 175 dienas per metus, o pagrindinio ugdymo programa trunka 185 dienas, tad palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos pradinio ugdymo programa – viena iš trumpesnių Europoje.
Ministerija savo pranešime pacitavo gimnazijos ir licėjaus direktorių, tėvų organizacijos atstovą, vienos savivaldybės švietimo skyriaus vedėją. Visi jie – už tai, kad mokslo metai netrumpėtų. Ministras pažadėjo ieškoti galimybių mokykloms padėti finansiškai, tačiau buvo paminėta ir tai, kad savivaldybės galėtų švietimui skirti daugiau lėšų.
Ką gi. Sprendimas priimtas. Prisipažinsiu, kitoks, nei būčiau tikėjusis dar liepos pabaigoje, kai buvo paskelbti šalies savivaldybių apklausos rezultatai. Štai liepos 29 d. Lietuvos savivaldybių asociacijos pranešimas: „Šalies savivaldybės pasisako už mokslo metų trukmės trumpinimą, o absoliuti dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti per karščius – tai parodė Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) liepos mėnesį surengta savivaldybių apklausa.“
Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai – nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.“
Lieka neatsakyta į klausimą, kam tada reikėjo diskusijos birželį – per karščius, kai mokinukai kaito mokyklose. Kam reikėjo gaišinti laiką ir klausinėti visos Lietuvos – ko ji nori, jei niekas nieko (kaip gali pasirodyti dabar) nežadėjo keisti?
Pademonstruoti operatyvią reakciją į aktualiją? Paposėdžiauti gerai vėsinamose patalpose?
Ai, tiek to. Karščiai vis dar nesibaigia, tad ir mokslo metų pradžią, matyt, geriau pasitikti prie valdiškų kondicionierių.
Kad ir kaip apie tai galvotume, mokinukams ir pedagogams – gražių paskutinių vasaros atostogų dienų. Ir gero starto.
