REDAKTORIAUS SKILTIS: Visokios viltys

Audronė MALŪKIENĖ

Šį sekmadienį įžiebta pirmoji adventinio vainiko žvakė primena, kad neturėtume prarasti vilties.
Tą vakarą žiūrėdama į po sniegu rimstančius Mažeikius galvojau, kokios viltys turėtų gyventi mumyse šį gruodį. Ir sudariau tokį asmeniškai visuomenišką jų sąrašėlį.
Pirmoji, ir pati svarbiausia viltis, – norėčiau, kad kitais metais galėtume laisvai vaikščioti ir važinėti, susitikti ir apsikabinti, nesislėpti po jokiais veido uždangalais ir pagaliau leisti medikams pailsėti dirbant įprastus darbus.
Viliuosi, kad žmonės, pagaliau išėję iš namų ir grįžę į įprastas darbo ar mokymosi vietas, bus vieni kitiems geresni. Juk niekas taip neskatina tobulėti: mokytis, dirbti, kurti, parodyti, ką sugebi, – kaip aplinkinių reakcijos. Ar tai bus palaikymas, ar kritika, – nesvarbu, nes jau seniai žinome, kad aplinka, kuri mums reikšminga, panaši į veidrodį – tik jame matome ir realiai įvertiname save. O kaip dažnai tik dėl to atspindžio ir stengiamės!
Norėčiau, kad bendruomeninis gyvenimas taptų aktyvesnis, o politinis – padoresnis. Kad vietos politikai išmoktų diskutuoti, argumentuoti, drausmingai ir racionaliai ginčytis, o ne pjautis arba tyčiotis vienas iš kito. Norėčiau, kad gera idėja bet kokiomis sąlygomis ir bet kokiose lūpose būtų tik gera idėja, o ne tik skubaus oponavimo reikalaujantis veiksmas.
Norėčiau, kad visi būtume ramesni, kad išmoktume mėgautis tuo, ką turime ir ką gebame, nesidairydami į tai, ką turi ar moka kiti. Kad neužmirštume padėkoti už prasidedančią ir jau pasibaigusią dieną, kad ne lauktume efemeriškos ateities laimės, o brangintume tai, kas šalia ir mūsų.
Norėčiau ir toliau džiaugtis tais žmonėmis, kurie man artimi, visais, kuriuos pažįstu ir gal net nepažįstu. Pernelyg daug netikėtų praradimų per pastaruosius metus buvo šioje žemėje, tegul dabar kiekvieno gyvybės siūlas tampa tvirtesnis.
Turiu vilties, kad kiekvienas žmogus, puoselėdamas savo išskirtinę viltį, nors šiek tiek padarys, kad ji taptų realybe.
Priešingu atveju, visa, ko norime ir siekiame, bus panašu į šventinį atviruką: perskaitei, nusišypsojai ir… užmiršai.
Gerų minčių ir gilių atradimų per adventą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto