Redaktoriaus skiltis: Žaliuosime!

Naujiena apie eurą – šitą žodį ir toliau linksniuosime. Kalbininkai paaiškino: Lietuvos teisės aktuose įsigaliojus vienintelei bendros Europos Sąjungos valiutos pavadinimo formai „euro“, bendrinėje kalboje šio žodžio vartojimas nesikeičia. Lauksime euro, litus konvertuosime į eurus, liūdėsime, jei piniginėje glausis tik vienas kitas euras… Žodžiu, kaip ir toliau, linksniuosime šį žodį. Būtų gerai, jei visi linksniai bus teigiami.
Ekonomistai nėra tokie vieningi dėl prognozių apie eurą, tad kaip tarsime ir rašysime šį žodį, aišku, o kokia intonacija tai darysime – džiūgaudami, nusivylę ar neutralūs – dar nežinia.
Nežinios, susietos su pinigais ir ne valstybiniu ar vietiniu, o asmeniniu biudžetu, yra daug. Kad ir kur pažvelgtum, daugiau nežinojimo nei aiškumo. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – vieni kalba, kad dėl afrikinio maro kiauliena pigs, nes eksporto apimtys sumažės, kiaulių teks pjauti daugiau, kiti teigia, kad gali būti ir blogiau – jei maras, neduok Dieve, pasieks lietuvių kiaulides.
Neapibrėžtumais pasižymėjo ir praėjusio penktadienio vietinės Tarybos posėdis. Nors Taryba patvirtino UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ šilumos kainų dedamųjų galiojimą metams, kolegoms žurnalistams niekaip nepavyko išklausti specialistų, kiek gi po balandžio, kai mažeikiškiai nebekompensuos šilumininkų nuostolių, mums kainuos viena šilumos energijos kilovatvalandė. Kainos dedamoji mažėja, o šilumos kaina – didėja, mažėja, išlieka ta pati? Niekas negali atsakyti į šį klausimą, nes kaina dar bus skaičiuojama ir perskaičiuojama atsižvelgiant į kitas sąnaudas. Manau, bent jau prognozes žino specialistai, kurie tyli lyg vandens į burnas prisisėmę. Jei tyli, vadinasi, nieko gero nelauk. Taip bent esame išmokyti tikėti. Žinant, kad gamtinės dujos per metus gerokai pabrango, kad šilumos vartotojų „pantis“ ant kaklo – „Intergas`ui“ mokamas galios mokestis vis dar galioja (kaip stilingai kada nors skambės sakinys: „Nebegalioja galios mokestis“) ir kad naujienos apie atpigimą mus pasiekia maždaug pagal proporciją – viena prie dešimties tūkstančių, galime spėti, kad gegužę lengviau atsikvėpsime ne dėl išskirtinai sumažėjusios šilumos kainos, o dėl to, kad atėjo pavasaris, orai atšilo ir visi drauge išgyvenome dar vieną šildymo sezoną.
Tiesa, yra viena gera naujiena apie atpigimą (ne akcijinį, atkreipkite dėmesį). Sumažėjo elektros energijos kilovatvalandės kaina. Žinoma, ne tiek, kiek norėtume, prisiminę senus laikus, kai butuose dar degė Iljičiaus lemputės, bet vis tiek atpigo. Pats žodis „pigiau“ šiais vis gerėjančios šalies ekonomikos laikais eiliniam vartotojui įgyja mistiškai saldžios prasmės. Tačiau nebandykime skaičiuoti savo ateities biudžeto dedamųjų vadovaudamiesi tik elektra. Gali ištikti tas pats „konfūzas“ – kaip linksniuoti žinosime, o kur dėti – niekas nepaaiškins.
Kaip sakė vienas klasikas, visa gyvenimiška išmintis slypi dviejuose žodžiuose – laukti ir tikėtis.
Ar galime pasirinkti? Tad būkime išmintingi. Juolab kad jau prasidėjo kantraus, darbštaus ir aplinkai nepavojingo (arba nepatyrusio) Žaliojo arklio metai…