Architektas Algirdas Žebrauskas ir skulptorius Martynas Gaubas „matavo“ skulptūrai labiausiai tinkančią vietą. Deivido MAKAVIČIAUS nuotr.
Per gana trumpą laikotarpį – dešimt mėnesių – buvo įgyvendinta idėja Renavo dvaro sodyboje pastatyti skulptūrą čia augusiems broliams Stanislovui ir Gabrieliui Narutavičiams.
Šeštadienį vyks jos atidengimo iškilmės.
Signatarai ir prezidentas – iš mūsų krašto
Mažeikių krašte yra užaugę du Vasario 16-osios akto signatarai. Vienas jų – Mykolas Biržiška, gyvenęs Viekšniuose. Kitas – S. Narutavičius, kuris drauge su jaunesniuoju broliu Gabrieliumi dalį savo vaikystės praleido Renavo dvare.
Užaugęs Stanislovas tapo teisininku, politikos veikėju ir vienu iš 20-ies Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų. Jo parašas akte byloja, kad lietuviai nėra tik valstietiška tauta, kad turėjo bajoriją, dalyvavusią kuriant bei stiprinant Lietuvos valstybę.
G. Narutavičius 1922 metų gruodį, kad ir trumpai, vos tris dienas iki kol buvo nušautas, ėjo Lenkijos prezidento pareigas.
Gestas valstybės šimtmečiui
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje vasario mėnesį dalyvavęs telšiškis architektas Algirdas Žebrauskas pristatė idėją: pastatyti Renavo dvaro sodyboje skulptūrą broliams Narutavičiams.
Tąkart kreipdamasis į rajono politikus architektas kalbėjo, kad Renavo dvaro sodybos teritorijoje pastatyti jų atminimą įprasminančią skulptūrą būtų gražus gestas Lietuvos valstybingumo šimtmečio proga.
Nuotraukoje – originalaus dydžio skulptūros muliažas. Deivido MAKAVIČIAUS nuotr.
Architektas jau tada Tarybos nariams parodė skulptoriaus Romualdo Kvinto sumanytos skulptūros maketą. Joje broliai pavaizduoti vaikystėje: vyresnysis Stanislovas žvelgia į vieną pusę, o jaunesnysis Gabrielius žiūri priešinga kryptimi. Tačiau vyresnysis brolis uždėjęs ranką jaunesniajam ant peties. Norėta atskleisti mintį, kad, net žiūrint skirtingomis kryptimis, veikiant skirtingose srityse, kitaip mąstant, galima sutarti, palaikyti broliškus ryšius.
Parama iš naftos perdirbimo bendrovės
Politikai telšiškio architekto idėjai pritarė ir netrukus pradėta ieškoti galimybių – lėšų jai įgyvendinti. Buvo suskaičiuota, kad skulptūros gamyba gali atsieiti apie 65 tūkst. eurų, o aplinkos sutvarkymas – dar 5 tūkst.
Finansinės paramos Savivaldybės atstovai kreipėsi į bendrovę „ORLEN Lietuva“. Bendrovės administracijos atstovai skulptūros idėją pristatė koncerno „PKN Orlen“ vadovybei Lenkijoje. Ji šiai idėjai pritarė ir nusprendė skirti finansavimą.
„Buvo sutarta, kad „ORLEN Lietuva“ finansuoja skulptūros gamybą, o Savivaldybė apmokės ūkinius darbus – pastatymą, aplinkos sutvarkymą“, – paaiškino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Rupkutė.
Projekto įgyvendinimą šiek tiek apsunkino ir tai, kad spalio pabaigoje skulptūros autorius R. Kvintas išėjo Amžinybėn…
Menininkas nesuspėjo pabaigti visų skulptūros gamybos darbų. To ėmėsi kitas skulptorius – Martynas Gaubas.
Viskas sekėsi sklandžiai
A. Rupkutė, kalbėdama su „Santarve“, pasidžiaugė mažeikiškiams idėją statyti šią skulptūrą pasiūliusiu architektu A. Žebrausku.
„A. Žebrauskas ta skulptūros idėja labai tikėjo, todėl ir įtikinti Tarybą, manau, nebuvo sunku. O apie tai, kad broliai Narutavičiai padarė reikšmingų ir Lietuvai, ir Lenkijai darbų, kalba istoriniai faktai“, – sakė Kultūros ir sporto skyriaus vedėja.
Ir jei ne ta nelaimė – skulptūros autoriaus R. Kvinto netektis, būtų galima sakyti, kad viskas – skulptūrai reikalingų lėšų paieškos, kūrybos, gamybos procesas – vyko pakankamai sklandžiai.
Autorių ir jo darbus žmonės žino
Pasak Renavo dvaro sodybos direktoriaus Deivido Makavičiaus, vaikų ūgio aukščio skulptūrėlei parinkta vieta už dvaro sodyboje esančios pergolės – vijokliais apželdintos pavėsinės. Iš tos vietos, kurioje pastatyta skulptūrėlė, atsiveria vaizdas į upę.
R. Kvinto darbus visuomenė gerai atpažįsta. Ne vienas tikriausiai yra prisėdęs ant suoliuko šalia gitara grojančio Vytauto Kernagio skulptūros Nidoje. Ne vienas yra stabtelėjęs prie Danieliaus Dolskio skulptūros Kaune. Kai kas lankydamasis Rusnėje bus atkreipęs dėmesį į skulptoriaus sukurtą paminklą Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui.
Skulptūrėlė broliams Stanislovui ir Gabrieliui Narutavičiams tapo paskutiniu R. Kvinto darbu. Tačiau atvykti į Renavo dvarą ir apžiūrėti skulptūrai labiausiai tinkančios vietos autorius nebespėjo.
Bus papildomas akcentas
Renavo dvaro sodybos lankytojai čia atvažiavę gali pasivaikščioti parke ir pasigėrėti gamta, aplankyti dvare esančią ekspoziciją, pasidomėti jo istorija, aplankyti įvairias rengiamas parodas, dalyvauti koncertuose.
„Ir džiugu, kad dvaro sodyboje atsiranda vis kažkas naujo. Ši skulptūra lankytojams bus papildomas akcentas. Jie ne tik galės susipažinti su istorine medžiaga, bet ir vaizdžiai pamatyti tuos berniukus, kurie užaugę nuveikė naudingų darbų ir Lietuvai, ir Lenkijai. Galime didžiuotis, kad brolių Narutavičių gyvenimo dalelė praėjo čia, Mažeikių rajone.
Gabrielius čia gyvendamas išmoko pirmąsias raides. Stanislovas buvo šiek tiek vyresnis, paauglys ir Renave formavosi jo asmenybė“, – apibendrino D. Makavičius.
