Renkame merą ir Savivaldybės tarybą

Sekmadienį, septintą valandą ryto, duris atvėrė 33 rajone veikiančios rinkimų apylinkės, kurios rinkėjų lauks iki aštuntos valandos vakaro.

Pareikšti savo valią mūsų rajone pakviesta 43,8 tūkst. rinkėjų, turinčių  balsavimo teisę.  

Mažeikių rajono gyventojai Savivaldybės merą turi galimybę išsirinkti iš aštuonių į šį postą pretenduojančių politikų.
27 tarybos narių mandatų siekia 243 kandidatai, kuriuos iškėlė septynios politinės partijos.

Dominuoja partiniai kandidatai

Iš  27 dabartinių Tarybos narių ir kitą kadenciją dirbti joje pageidauja 21 politikas. Iš tokios visuomeninės veiklos pasitraukė tik šeši: vienas socialdemokratų, du konservatorių ir trys „Laisvės ir teisingumo“ frakcijų atstovai, tarp jų – ir su „tvarkiečiais“ į merus atėjęs Vidmantas Macevičius.  

Rinkimuose  į Mažeikių rajono savivaldybės tarybą pareiškė norą dalyvauti  septynios partijos.

Iš jų keturios ir šiuo metu Taryboje turi savo atstovų:  „Laisvė ir teisingumas“, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos socialdemokratų partija  bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Į rinkimus Mažeikiuose įsiliejo ir Lietuvoje  nauja partija – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei tik prieš rinkimus veiklą Mažeikiuose pradėjusi Lietuvos žaliųjų partija. Sėkmę ne pirmą kartą bando ir Darbo partijos Mažeikių skyrius.

Visos rinkimuose dalyvaujančios septynios partijos iškėlė ir kandidatus į merus, tik vienas politikas – Dovydas Punia – išsikėlė pats.
Kęstutį Bartkevičių į mero postą deleguoja partija „Laisvė ir teisingumas“, Nerijų Baužį – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Živilę Butkę – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Lietuvos socialdemokratų partija mero poste norėtų matyti Rūtą Matulaitienę, Lietuvos žaliųjų partija – Liną Memį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Eimantą Salatką. 

Mažeikiškiai kol kas pasyvesni

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, rajone į rinkėjų sąrašus įrašyta 43 860 asmenų. Rinkimų maratonas mūsų rajone, kaip ir visoje šalyje, šiemet startavo diena anksčiau nei per ankstesnius rinkimus – nuo antradienio.

Per tris dienas Savivaldybės administracijos pastate  trukusį balsavimą iki rinkimų dienos  Mažeikiuose savo valią savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose išreiškė 1624 rinkėjai. Specialiuosiuose punktuose: Regioninėje Mažeikių ligoninėje, Plinkšių globos namuose bei Sedos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – išbalsavo dar 114 rinkėjų. 

Penktadienį ir šeštadienį rinkimų komisijų nariai organizavo balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose galėjo neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19, o taip pat 70 ir daugiau metų sulaukę rinkėjai. Tokia galimybe mūsų rajone  pasinaudojo 1262 rinkėjai. 

Iš viso iki pagrindinės rinkimų dienos pilietinę pareigą atliko 3000, arba 6,84 proc. mūsų rajono rinkėjų. Šalies rinkėjų aktyvumas buvo didesnis – balsavo 9,41 proc.

Mažeikiškiai pasyvesni buvo ir sekmadienio rytą. Iki dešimtos valandos balsavo 4,68 proc. rajono rinkėjų. Šalies vidurkis – 5,01 proc.

Bendra situacija panaši

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) duomenis apie balsavimo rezultatus skelbia kas valandą. Mažeikiškiai aktyviau į rinkimų apylinkes pradėjo eiti nuo dešimtos valandos ryto – kas valandą savo pareigą atliko nuo 4 iki 5 proc. rinkėjų.

Prieš ketverius metus vykusiuose rinkimuose rajono gyventojai pagrindinę rinkimų dieną buvo šiek tiek aktyvesni. Tačiau prie sekmadienio dienos duomenų pridėjus balsavusiųjų iš anksto rezultatus,  kol kas bendra situacija – panaši: šį sekmadienį iki 14 val. savo valią su balsavimu iš anksto iš viso buvo pareiškę 28,55 proc. rajono rinkėjų. Prieš ketverius metus tuo laiku išbalsavusiųjų buvo 29,3 proc.  
Aktyviausiai šią pagrindinę rinkimų dieną balsuota nuo dešimtos valandos ryto iki 13 val. – kas valandą prie urnų ateidavo nuo 4–5 proc. rinkėjų. Tačiau pagal bendrą balsavimo rezultatą nuo šalies vidurkio atsiliekame net penkiais procentais.

Miesto rinkėjai aktyvesni

Miesto rinkimų apylinkių 14 val. duomenimis, daug kur savo pilietinę pareigą jau yra pareiškęs kas trečias turintis balsavimo teisę mažeikiškis. Į tokio aktyvumo statistiką patenka ir kai kurios kaimiškosios rinkimų apylinkės – Auksūdžio, Palnosų, Urvikių, Ukrinų, Dagių.

Tačiau kai kuriose apylinkėse rinkėjų aktyvumas labai mažas. Kapėnuose, Pikeliuose, Krakiuose, Buknaičiuose,  Užlieknėje balsavo nuo 19 iki 25 proc. rinkėjų.
14 val. duomenimis, net Viekšniuose (su išankstiniais balsavimais) tebuvo balsavę vos 23 proc. rinkėjų, Tirkšliuose – apie 28 proc.

Reitingavimas – galimybė rinktis

Pirmojo rinkimų turo metu visi rinkėjai gauna po du biuletenius. Vienas jų skirtas balsuoti už kandidatus į merus. Jame kandidatai įrašyti jų pavardžių abėcėlės tvarka. Šiame biuletenyje prie kiekvieno kandidato nurodytas jį iškėlusios politinės organizacijos pavadinimas arba pažymėta, kad jis išsikėlė pats.

Rinkdami savo savivaldybės merą, rinkėjai biuletenyje turi pažymėti vieną kandidatą. 

Antrajame biuletenyje nurodyti kandidatų sąrašų, keliančių kandidatus į konkrečios savivaldybės tarybą, pavadinimai. Jie išdėstyti numerių didėjimo tvarka pagal rinkimų numerius, kuriuos politinės partijos ir politiniai komitetai ištraukė burtų keliu.

Biuletenyje rinkėjai turėtų pasirinkti vieną kandidatų sąrašą. To paties biuletenio apačioje bus penki langeliai. Juose rinkėjas turi teisę reitinguoti pasirinkto sąrašo kandidatus.

Į penkis langelius rinkėjas gali įrašyti penkis skirtingus numerius tų kandidatų, kuriuos norėtų matyti dirbančius Savivaldybės taryboje. Visų kandidatų sąrašus su kandidatų numeriais galima rasti kiekvienoje balsavimo kabinoje. Reitinguodami kandidatus rinkėjai suteikia jiems didesnę galimybę būti išrinktiems.

Būtina turėti asmens dokumentą

Rinkimų komisija rinkėjams platino pranešimus apie rinkimus, juose informuojama, kurioje apylinkėje tuo adresu registruoti gyventojai turėtų balsuoti.

Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Alvyda Purauskytė pabrėžė, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių pranešimas apie rinkimus nepasiekė rinkėjo pašto dėžutės, tai nėra kliūtis rinkimuose išreikšti savo valią. Svarbiausias rinkėjo dokumentas einant balsuoti yra asmens dokumentas: Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė. Taip pat tinka ir kiti Lietuvoje išduoti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.

Teisė balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turintys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai kartu su savo asmens dokumentu turėtų atsinešti ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Kitų (ne ES) valstybių piliečiams kartu su savo asmens dokumentu reikės pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Mero rinkimams – vienas arba du turai

Rinkėjų aktyvumas lems, ar mūsų rajone prireiks antrojo mero rinkimų turo.

Vyriausioji rinkimų komisija primena, kad pirmajame ture meras išrenkamas tada, jei kandidatas į savivaldybės merus surenka daugiau nei pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, tačiau tik tuo atveju, kai balsuoja ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų.

Jei pirmame ture nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų daugiausiai balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų.
Tose savivaldybėse, kur renkant merus prireiks antrojo turo, jis bus surengtas kovo 19 d.

Rinkėjai lems mandatų skaičių

Praėjusiųjų metų vasarą Seimas priėmė kai kuriuos Rinkimų kodekso pakeitimus. Nors merų rinkimų tvarka iš esmės liko tokia pati, tačiau atsirado naujovė – kadencijų skaičiaus ribojimas:  žmogus, mero pareigas ėjęs tris kadencijas iš eilės, negalės būti renkamas meru ketvirtai kadencijai iš eilės.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyta, kad mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų tik tuo atveju, jeigu už tą sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.   
Rūta RAMONAITĖ