Šiame name vaikystėje gyveno Juozas Vitkus-Kazimieraitis.
Dvasinė ir ginkluota rezistencija, antisovietinis pasipriešinimas, laisvės kovų svarbiausi istoriniai epizodai – tokia bendra parodos „Laisvės kovos Mažeikių krašte iki 1954 m.“ tema.
Mažeikių muziejuje paroda, kurią parengė Lilija Petraitienė, veiks iki kovo 11 d.
Rezistencijos istoriją atskleidžia bei liudija ir dešimt atminimo ženklų, skirtų žuvusiems partizanams, bei atminimo lentos. Jų tikimasi įrengti ir šiais metais.
Atminimo ženklas atidengtas pernai
Paskutinis dešimtasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos kovų tyrimo centro lėšomis įrengtas atminimo ženklas buvo atidengtas ir pašventintas praėjusių metų gegužę. Jis įrengtas Sovaičiuose, prie buvusios Žebrauskų sodybos, šalia kurios 1949 m. galimai žuvo 40-metis Viekšnių kuopos vadas Konstantinas Stelingis-Daugis bei penkiolika metų jaunesnis kuopos žvalgas Benediktas Pukinskas-Jūreivis.
Šiuo atminimo ženklu taip pat pagerbti dar penki partizanai, kurie sutiko savo žūtį artimiausiose kaimo apylinkėse bei Maigų miške.
Kiti atminimo ženklai įrengti įvairiose rajono vietovėse. Dūmaičių kaime, Dagynės miške, ženklas žymi penkių Žemaitijos apygardos Alkos rinktinės štabo partizanų atminimą, jie žuvo 1948 m. rugpjūtį. Penkių Tirkšlių apylinkių partizanų, kurie žuvo 1946, 1947 ir 1953 m., pavardės įamžintos atminimo ženkle prie kelio Tirkšliai–Užlieknė–Viekšniai, greta Jonaičių miško.
Ženklai – visame rajone
Atminimo ženklai įrengti pokario laikotarpiu Kalnijų kaime, prie buvusios Juozo Gusčio sodybos, žuvusiesiems laisvės gynėjams pagerbti (čia įamžintos penkių partizanų pavardės), bei Sedos girioje (įamžinti devyni partizanai). Ženklas Senmiestės kaime, buvusiame durpyne, byloja apie penkių partizanų žūtį, Vadagių kaime, prie buvusios Viktoro Gedučio sodybos, nutrūko penkių partizanų kova. Milių miške, kur įrengtas ir bunkeris, žuvo du partizanai, Birbiliškės miške paminklas primena apie du čia nukautus partizanus, Balėnų miške įamžintas devynių partizanų atminimas.
Rezistencijos kovų tyrinėtojas Kęstutis Sidabras „Santarvei“ pasakojo, kad medžiagą apie mūsų krašte žuvusius partizanus rinko ir pateikė šviesaus atminimo Albertas Ruginis, Mažeikių krašto garbės pilietis, politinis kalinys, kurio pastangomis atminimo ženklai partizanams buvo įrengti dar ir Skuodo bei Akmenės rajonuose. Jam talkino taip pat amžiną atilsį muziejininkas Algimantas Muturas bei Savivaldybės nominacijos „2014 metų istorinės atminties puoselėtojas“ laimėtojas šaulys Alfonsas Degutis.
Pasikeitė reikalavimai
Po partizanų atminimo ženklo Sovaičiuose įrengimo K. Sidabras pažymėjo: vis dar galima klausti, ar jau visas paslaptis išdavė Maigų miškas ir Lietuvos ypatingasis archyvas. Galbūt Maigų miške ir aplinkiniuose kaimuose žuvusių partizanų sąrašą ateityje pavyks išplėsti.
„Atminimo ženklų būtų dar galima įrengti, tačiau nuo 2020 metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos kovų tyrimo centras sugriežtino reikalavimus. Atminimo ženklai kelių šimtų metrų spinduliu turi būti „pririšti“ prie partizanų žuvimo vietos, čia turėjo žūti ne mažiau kaip du kovotojai už Lietuvos laisvę. A. Ruginis surinkdavo žinias apie kelis toje vietovėje žuvusius partizanus, į atminimo ženklą sukeldavo ir tose apylinkėse, tik toliau, žuvusių partizanų pavardes“, – pasakojo pokario kovų tyrinėtojas.
Kovotojai neužmiršti
Tokių vietų mūsų rajone, kurios atitiktų naujus reikalavimus, anot tyrinėtojo, kol kas nėra žinoma. Dabar K. Sidabras domisi ukrainiečio partizano žūties netoli Židikų aplinkybėmis, dar dvi partizanų žūties vietas, jo manymu, galima būtų pažymėti Plinkšių ir Rubikų apylinkėse.
„Vien atminimo ženklų įrengimu neapsiribojama – tas vietas visą laiką prižiūri seniūnijos, kiekvieną rudenį, padedant šauliams, krašto istorijai neabejingiems žmonėms, jie yra sutvarkomi, lapkričio 1-ąją čia visada uždegamos atminimo žvakelės, kurios primena, kad rezistentų kova už laisvę neužmiršta“, – „Santarvei“ pasakojo Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė.
K. Sidabras kalbėjo, kad yra numatyta paženklintas vietas kartu su bendraminčiais aptvarkyti Birželio sukilimo dieną bei liepos 6-ąją, kai minima Valstybės diena.
Darbai planuojami ir šiemet
Rezistentams ir žinomiems pasipriešinimo okupacijai vadams įrengti paminklai generolo Povilo Plechavičiaus gimtinėje Bukančiuose, paminklinis akmuo prie Milių bunkerio, Gaurylių kaime, prie buvusios Girdvainio sodybos, partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio gimtinėje Ketūnuose, pastatyti kryžiai Purvėnuose ir Spurganuose. Apie rezistencijos kovas primena ir atminimo lentos Mažeikiuose, prie Merkelio Račkausko gimnazijos, Pievėnuose, Plinkšėse, Lūšėje, Laižuvoje.
„Šiemet planuojama įrengti rodyklę, nurodančią į partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio tėviškę Ketūnuose, vietą Tirkšliuose, kur jis gyveno. Nugriovus seną sodybą, prie kurios kabėjo atminimo lenta, informuojanti, kad čia gyveno partizanų vado šeima, pastatytas naujas namas, todėl nutarta įrengti nedidelį stendą prie gatvės. Taip pat Tirkšliuose, prie pagrindinio kelio, planuojama įrengti atminimo ženklą šauliui Antanui Ubavičiui atminti“, – vardijo R. Končiutė-Mačiulienė.
Tirkšlių šaulių vadas Antanas Ubavičius dalyvavo 1923 m. Klaipėdos sukilime, prie Girulių geležinkelio stoties jis buvo nukautas prancūzų karių, vėliau, po mirties, už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Šaulių Žvaigžde.
Nuotr. iš Mažeikių muziejaus archyvo
