– Vis dar tikiu, kad einantys į Seimą yra kupini pačių geriausių norų bei vilčių: padėti, pakeisti, sutvarkyti, sukurti tą gražesnį rytojų. Bet matau, kad ne kiekvienas, atsidūręs ten, besupranta, nuo ko tai pradėti ir kaip tai padaryti. O mes tampame bandomaisiais triušiais. Vieni pabando vienaip kažką patvarkyti, kiti kitaip. O mums, tiems, kurie ne valdžioje – svarbiausia yra kaip nors viską ištverti. Kas belieka?
Kartais būna sunkiau, kartais lengviau. Ir šį kartą stebuklų, ko gero, nebus. Niekas negimė žinodamas, kaip valdyti Lietuvą. Visi bando, mokosi ir klysta. O po to nauji rinkimai…
Kadangi nieko ypatingo mums, neišrinktiesiems, neįvyks, siūlau toliau dirbti savo kasdienius darbus. Ir dirbti kiek įmanoma geriau. Tada kažkas keisis. Tada mes patys kažką keisim.
Jei mano mintyse neįžvelgiat optimizmo, negalvokit, kad balsuoti eiti nereikia. Priešingai – tai privalu: neisiu aš, neis mano vyras, ateityje to nedarys ir mūsų atžalos. O jei dar palankiai ir draugiškai į tai pažiūrės kaimynai? Kas tada rinks Seimą ir kas į jį ateis?
Visų mūsų, piliečių, pareiga yra susimokėti mokesčius, rūpintis savo vaikais. Visiškai tokia pati pareiga yra rinkti savo Seimą. Tai daryti mes privalome.
Tad spalio 14-ąją susitinkame prie rinkimų balsadėžių.
Rima SADAUSKIENĖ, verslininkė
