– Man net nekyla minčių neiti balsuoti. Manau, kad tai yra kiekvieno piliečio pareiga. Tai nėra skambūs žodžiai.
Mūsų šeimoje ši nuostata tvirta: balsuoju aš, mano žmona, vaikai. Jeigu jau man nepatinka valdžios, Seimo sprendimai, tai nereiškia, kad dėl to turėčiau ignoruoti rinkimus. Negerai, kad vis dėlto nemažai žmonių, kurie abejingi rinkimams ir patys nedalyvauja formuojant Seimą.
Kas iš to, kad dejuojame, kritikuojame, o patys nieko nedarome? Juk tiek nedaug tereikia – nueiti ir į balsadėžę įmesti balsavimo biuletenį. Kuo daugiau žmonių tai padarys, tuo daugiau Seime atsispindės rinkėjų valia.
Sutinku, kad apsispręsti, už ką balsuoti, nėra lengva. Kas tos programos? Man jos ne prie širdies. Prirašyti žmonėms suvilioti galima daug ką. Tuo labiau kad patekus į Seimą tos programos greitai pamirštamos…
Aš dažniausiai balsuoju už man imponuojančios partijos sąrašą ar kandidatus. Nors ir vėl… Džiaugiesi, kad laimėjo ta partija, tikiesi gerų permainų. Tačiau kai Seime ima formuotis įvairios koalicijos, žiūrėk, rinkimus laimėjusieji net atsiduria opozicijoje. O valdo tie, kuriais rinkėjai mažiau pasitikėjo. Įvairių žaidimų vyksta – net perperkami Seimo nariai.
Kiekvieną kartą eidamas balsuoti, viliuosi, kad galbūt kažkas keisis, o prie to būsiu ir pats prisidėjęs.
Svarbu nelikti abejingam…
Antanas Taučius,
ūkininkas, Laižuvos kaimo bendruomenės pirmininkas
Jeigu jau rašot kokio žmogaus vardu, tai bent informaciją pasitikslinkit. Žmogus turi sūnų ir dukrą, o ne dukras.
„Šveicarijoje į parlamentą negali patekti nė vienas žmogus, kuris neturi tam tikrų pasiekimų gyvenime. Ten į parlamentą patenka žmonės, kurie sukuria kažką savo rankomis ar protu, o ne plepalais ir liežuviu“