Orams – jokių priekaištų, tokių atostogų galėtų pavydėti bet kas. Lietaus šiek tiek buvo, bet tai ne toks laikas, kad dėl jo reikėtų nervintis. Manau, kad rugpjūčio mėnesiu džiaugiasi ir žemdirbiai, nes jis visiškai atitinka savo pavadinimą ir leidžia visiems nudirbti reikalingus darbus. Tiesa, kiek keistai atrodo anomalijos, kai turgelyje bobutės kartu su rudeniniais obuoliais dar turi ir gražuolių alyvinių – viskas šiemet užderėjo tuo pačiu metu.Artėjantį rudenį liudija ir jau atvėsusios naktys, šiek tiek sutrumpėjusios dienos, nebesigirdi ir iki šiol skambėjusių paukščių giesmių. Ir dar vienas artėjančio rudens ženklas – užėjus į bet kurį didesnį prekybos centrą, mažeikiškiai kviečiami į mokyklinių prekių mugę. Taigi, tuoj tuoj rugsėjis… Ne tuoj, o jau rytoj.
Kažkaip keista, kad pirmoji mokslo metų diena iškrinta sekmadienį, bet nieko baisaus. Mano manymu, ta diena – dar didesnė šventė: pirmokėlių mamos ir tėčiai gali ramiai savo atžalas palydėti į mokyklą: niekam nereikia dėkoti, niekieno atsiprašyti…
Kiek žinau, rugsėjo 1-osios šventę mūsų rajone leista rinktis kaip kam patogiau: vieni eis į mokyklą sekmadienį, kiti ilsėsis dar vieną dienelę ir mokslo metus pradės diena vėliau.
Tai galvos skausmas prekybininkams: kiek žinau, rugsėjo 1-oji paskelbta diena be alkoholio, o šiemet ji dar turėtų persikelti ir į rugsėjo 2-ąją. Taip ir matau ironiškas prekybininkų šypsenas: „Norėtumėt…“
Kad ir kaip ten būtų, džiaukimės dar viena rugsėjo 1-ąja, mūsų atžaloms palinkėkime gerų startų ir sėkmingų naujųjų mokslo metų – prieš akis devyni, kai kam ir daugiau mokslo metų mėnesiai.
Tiesa, vienas Savivaldybės klerkas buvo žadėjęs, kad iki vasaros pabaigos, tiksliau, iki rudens, sutvarkys važiuojamąją kelio dalį ties mūsų namu. Zuja čia per kiemą kas netingi: turim balkoninę parduotuvę, dar toliau – butų ūkio įmonė, kažkokia žūklės reikmenų parduotuvė, pro šalį darda ir vienos kompiuterinės įrangos firmos automobiliai, o kur dar tolimesnių gyvenamųjų namų gyventojų transportas. Kažkas net pajuokavo, jog užtvėrus mūsų namui priklausančią teritoriją, už leidimus pravažiuoti būtų galima surinkti nemažą pinigėlių sumą: užtektų ne tik asfaltui, bet ir kiemo apšvietimui įrengti – jo neturime jau daugiau nei pusmetį. Tikėjomės, kad šiuo reikalu užsiims naujasis mūsų namą administruojančios įmonės vadovas, tik, kaip sakoma, viltis ir lieka kvailių motina…
Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera: kažkuris mūsų namo kaimynų pamažu paryčiais didžiąsias duobes pats užpildė skaldos ir smėlio ar žvyro mišiniu. Tokios iniciatyvos seniai nesu matęs, tad net nežinau, kaip tokiam žmogui reikia dėkoti: vasara baigiasi, o darbas, tiesa, be Savivaldybės trigrašio, iš dalies jau padarytas.
Dabar tik lieka sulaukti, kada valdiška ar kita iniciatyva išnyks tamsa. Naktimis tamsu ne tik mūsų kieme, bet ir beveik visame mieste, tik keliose gatvėse naktimis dega žibintai. Tamsu, nors akin durk, o tai puikios sąlygos siautėti chuliganams… Argi ne pikta: pinigus galima laidyti fontanams, visokiems neaiškiems renginiams, o svarbiausiam dalykui – žmogaus saugumui – lėšų nėra! Nebuvo tai balandžio pirmoji, bet aiškiai mačiau, kad netrukus atsiras nauja paslauga, kai už prekes bus galima atsiskaityti mobiliuoju telefonu: tereiks tik surinkti banko kodą, patvirtinti jame esamą sąskaitą, ir nuskaičiuoti reikiamą pinigų sumą. Gal tai ir nesudėtinga, bet kai pagalvoju apie kai kuriuos savo pažįstamus, kažkaip keistai viskas atrodo: kai kurie jų net mobiliojo telefono neturi, o čia dar tokios procedūros… Manau, kad greitai ši paslauga populiari netaps.
sisbeitauskas@santarve.lt
