Nuo spalio 1 dienos Lietuvos įmonėse pagaminti pieno produktai bus papildomai tiriami pagal Rusijos metodikas.
Apribojimai pieno perdirbimo įmonėms gali smogti ir pieno gamintojams.
Artimiausiu metu ruošiamasi sugriežtinti pieno ūkių kontrolę, žaliavos supirkimo tvarką, taikomas sankcijas.
ĮMONĖS PATIRIA
NUOSTOLIŲ
Rusija nuo rugpjūčio 17 d. neįsileidžia keturių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių produkcijos. Į rusų nemalonę dėl neva rastų antibiotikų eksportuojamoje varškėje yra patekusi ir Mažeikių pieninė. Apribojimai taikomi pieno produktams, pagamintiems AB „Žemaitijos pienas“, UAB „Rokiškio pienas“ filialui „Ukmergės pieninė“ ir UAB „Rokiškio pienas“.
Sprendimas motyvuotas tuo, jog nustatyti lietuviškos pieno produkcijos neatitikimai Rusijos reikalavimams, esą eksportuojamoje produkcijoje rasta tetraciklino liekanų.
AB „Pieno žvaigždės“ filialo Mažeikių pieninės direktoriaus pareigas laikinai einantis Aušrys Baravykas „Santarvei“ yra sakęs, kad produkcijos eksportas į Rusiją sudaro 10 proc. visos apyvartos, dėl to nuostolių išvengti nepavyks.
Įmonei teko pakoreguoti produkcijos gamybą. Iš pieno, kuris buvo skirtas į Rusiją eksportuojamiems produktams, gaminamas sviestas ir pieno milteliai. Kol kas ši produkcija vežama į intervencinius sandėlius.
LAUKIAMA ATSAKYMO
Rugsėjo pradžioje Lietuvoje lankėsi Rusijos Federacijos inspektoriai, kurie tikrino į jų akiratį papuolusias pieno perdirbimo įmones, tarp jų – ir Mažeikių pieninę.
Romas Keršis, Valstybinės maisto ir veterinarijos Mažeikių tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius, „Santarvei“ sakė, kad Rusijos inspektoriai įmonei priekaištų neturėjo.
Valstybinė tarnyba informuoja, kad didesnių pažeidimų nenustatyta ir kitur. Inspektoriai rado nedidelių trūkumų, smulkių sanitarinių, higienos pažeidimų, kurie buvo pašalinti tikrinimų metu.
Tačiau kol kas pieno produktų eksportas neatnaujintas. Rusijos ekspertai savo išvadas žadėjo pateikti po mėnesio.
Pieno perdirbėjai tikisi palankių sprendimų po spalio 8 dienos. Tą dieną žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas vyks į Maskvą susitikti su Rusijos kompetentingų institucijų atstovais aptarti tikrinimo rezultatų.
SUSTABDYTAS
LEDŲ EKSPORTAS
Rusija kirto ne tik pieno perdirbimo įmonėms, bet ir mažeikiškei įmonei „Ingman Ledai“. Paskutinė ledų partija į kaimyninę šalį iškeliavo rugpjūčio 20 dieną. Muitinėje paėmus ledų mėginius, vienuose neva rastas padidintas tetraciklino kiekis.
„Priežastys politinės – bandome taip teisinti save. Jeigu politiniai klausimai išsispręs greitai, didelių nuostolių nebus, nes ledų sezonas pasibaigęs. Dėl apribojimų tik šiek tiek mažiau gaminame ledų“, – „Santarvei“ teigė generalinį direktorių pavaduojanti finansų direktorė Margarita YlakavičiūtėOstrauskienė.
„Ingman Ledai“ – viena didžiausių ledų eksportuotojų į Rusiją. Direktorė mano, kad tokiomis priemonėmis rusai bando apsaugoti savo šalies rinką.
Kada bus atnaujintas eksportas, pašnekovė spėlioti nesiryžo. Manoma, kad viskas paaiškės po spalio 8 dienos.
ŽALIAVA PATIKIMA
Rusijos inspektoriai atliko auditą (rugsėjo 21 dieną) ir bendrovėje „Ingman Ledai“. Anot direktorės M. YlakavičiūtėsOstrauskienės, viskas buvo gerai, tačiau taip pat pasakyta, kad oficialaus atsakymo teks laukti mėnesį.
Dar anksčiau įmonę tikrino ir Vakarų Europos lygio (ISO ir BSC) auditas.
„Įmonė įvertinta kaip pavyzdinė. Jokių neatitikimų nenustatyta, pratęstas sertifikatas, kurį turėdami mes galime laimėti bet kokį konkursą Europoje. Bet Rusijoje esame netinkami“, – replikavo pašnekovė. „Ingman Ledai“ žaliavą perka iš Mažeikių ir Kelmės pieninių. Direktorė šias įmones pavadino patikimomis: eksportas Mažeikių pieninei apribotas laikinai, o Kelmės pieninė net nebuvo patekusi į blogųjų sąrašą.
Vis tik Rusijos žingsniai privertė mažeikiškius ledų gamintojus griebtis atsargumo priemonių. Įmonė planuoja įsigyti įrengimą, kuris jautriai matuoja ir atpažįsta būtent neleistinas medžiagas.
REIKALAVIMAI SKIRIASI
Valstybinės maisto ir veterinarijos Mažeikių tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius R. Keršis teigė, kad Lietuvos įmones nemalonumai užklupo dėl to, kad Rusijoje esą griežtesni reikalavimai. Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pieno produktams nustatyta vadinamoji tolerancijos riba, t. y. leidžiami minimalūs tetraciklino grupės antibiotikų likučiai, o Rusijoje taikomas nulinis variantas. Rusija nėra Pasaulinės prekybos organizacijos narė, todėl savo vidaus rinkai apsaugoti gali nustatyti savus reikalavimus.
Anot R. Keršio, nėra pagrindo abejoti tyrimo rezultatais. Maskvoje lankęsis Nacionalinio maisto ir rizikos vertinimo instituto direktorius Jonas Milius įsitikino, kad Rusijos laboratorijos yra aukšto europinio lygio, aprūpintos šiuolaikiška ir modernia, naujesne negu Lietuvos nacionalinės laboratorijos turima įranga.
BUS GRIEŽTINAMOS
PRIEMONĖS
Praėjusią savaitę vykusiame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovų bei pieno perdirbimo įmonių savininkų pasitarime sutarta, kad norint parduoti gaminius, būtina laikytis pirkėjo reikalavimų.
Nuo spalio 1 dienos Lietuvos įmonėse pagaminti pieno produktai bus papildomai tiriami pagal Rusijoje taikomas metodikas ir griežtinami reikalavimai produktų kokybei.
Pasitarime kalbėta, kad pagrindinė problema – pirminė grandis. Lietuvoje pieną parduoda šiek tiek daugiau nei 41 tūkstantis ūkių, 60 proc. jų – smulkūs.
Esą būtina ugdyti pieno gamintojų ir supirkėjų sąžiningumą, siekti, kad būtų pildomi gyvulių sergamumo dokumentai bei atliekami visi reikalaujami gyvulių tyrimai. Sutarta griežtinti pieno ūkių, supirkimo punktų, veterinarinių vaistų kontrolę, taikyti griežtesnes sankcijas.
Perdirbėjai netgi pareiškė apie ketinimus nutraukti pieno supirkimą iš tų gamintojų, kurių žaliavoje bus rasta antibiotikų, o tokio pieno tiekėjų sąrašą skelbti viešai.
ATSAKINGI TURĖTŲ
BŪTI NE TIK ŪKININKAI
Žemės ūkio rūmų atstovė rajono savivaldai Rūta Čaplinskienė mano, kad negalima visų bėdų suversti pieno gamintojams. Anot jos, pieno perdirbimo įmonės, už žaliavą mokėdamos grašius (smulkieji gamintojai už kilogramą pieno tegauna vos 32–36 centus), galėtų supirkimo punktus aprūpinti įranga, kuri jau pirminiame etape atliktų daugiau tyrimų.
Ūkininkė Danutė Pleškienė iš Balėnų taip pat metė akmenukų į pieno perdirbėjų daržą. Ji stebėjosi, kad dabar, kai Rusija uždarė duris lietuviškai produkcijai, kaltų ieškoma tik tarp pieno gamintojų.
Jos manymu, galbūt ne viską gerai padaro ir pačios įmonės, imdamos mėginius, plaudamos gamybos linijas.
Pašnekovė aklai nepuolė ginti pieno gamintojų, pati yra dirbusi pieno supirkėja, daug negero yra prisižiūrėjusi.
„Antibiotinės medžiagos, inhibitoriai ar kitokių neleistinų medžiagų likučiai į pieną iš dangaus nenukrenta. Jeigu jų randama ūkininko piene, turi būti ir priežastys“, – teigė moteris ir prisiminė, kad dėl prastai išplautų pieno linijų ir jos ūkyje gaminamame piene buvo rasta inhibitorių.
D. Pleškienė patikino, kad pati stengiasi laikytis reikalavimų, nes kokybės rodiklių neatitikimai kerta per kišenę. Pavyzdžiui, už pieną, kuriame randama inhibitorių, mokama vos 10–20 proc. nustatytos kainos. Mažiau mokama ir tada, kai piene viršijamas bakterijų, somatinių ląstelių skaičius.
„O kur pieno perdirbimo įmonės deda tokį pieną? Gaminami produktai, jų kaina vartotojui nesikeičia. Blogai, kad į Rusiją išvežama geresnė produkcija, negu lieka Lietuvoje“, – apgailestavo pašnekovė.
SUNKIAUSIA –
SMULKIESIEMS
GAMINTOJAMS
D. Pleškienės nuomone, problemos dėl pieno kokybės kyla tiems žmonėms, kurie laiko vieną dvi karves, stambieji ūkininkai turi galimybes gaminti gerą pieną.
„Koks gali būti pienas, surenkamas pakelėse, laikomas plastmasiniuose induose? Be to, tie žmonės neturi pieno šaldiklių, maišytuvų, melžimo aikštelių, aparatų, visa tai atsiliepia pieno kokybei“, – pastebėjimais dalijosi zootechnikės išsilavinimą turinti ūkininkė.
Anot jos, jeigu bus sugriežtintos pieno supirkimo taisyklės, labiausiai ir nukentės šie kaimiečiai.
Panašiai kalbėjo ir septyniolika metų pieno supirkėja dirbanti Elena Girdvainienė iš Žemalės.
„Prieš dešimt metų pieną parduodavo apie šimtas mūsų apylinkės žmonių, dabar – tik penkiolika, na, gal dar tiek pat parduoda kitai įmonei. Jeigu bus imtasi griežtų sankcijų dėl inhibitorių ar kitokių neleistinų medžiagų, manau, kad ne vienas žmogus atsisakys pieno gamybos“, – samprotavo pašnekovė ir pridūrė, kad labiausiai pokyčius pajustų smulkieji pieno gamintojai.
NELEISTINŲ MEDŽIAGŲ
APTINKAMA NEDAŽNAI
Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis gydytojas R. Keršis dėl naujos pieno supirkimo tvarkos tarp pieno gamintojų kylančias aistras pavadino būrimu iš kavos tirščių. Kol kas jokių dokumentų nėra, apie tai tik kalbama, diskutuojama. Pieno supirkimo taisyklių keitimo klausimas pirmiausiai turėtų būti svarstomas žemės ūkio ministro įsakymu sudarytoje Pieno taryboje, į kurią įeina ir pieno gamintojų, ir perdirbėjų atstovai.
R. Keršis patikino, kad pieno kokybė Lietuvoje nėra prasta. Nacionalinėje laboratorijoje, kur tiriami pieno mėginiai, yra Europos Sąjungos standartus atitinkantys įrenginiai, jie yra gana jautrūs ir užfiksuoja mažiausius neleistinų medžiagų likučius. Savikontrolės sistema leidžia atsekti, iš kur jie atkeliavo. Nustačius tokias medžiagas, pieno perdirbimo įmonės, supirkimo punktų darbuotojai apie tai informuojami nedelsiant. Pieno supirkimas iš tokių ūkių sustabdomas, kol nepašalinamos priežastys.
R. Keršis patikino, kad Mažeikių rajone inhibitorių nustatoma nedažnai, rečiau negu kituose Telšių apskrities rajonuose. Rugsėjo mėnesį tokių atvejų buvo 13, vasarą – kur kas mažiau.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Pienas su inhibitoriais nesunkiai gali patekti į pienvežius, nes pirminiais tyrimais supirkimo punktuose neleistinų medžiagų likučiai neaptinkami.
