Ryšys su žeme – Žemalės tapatybės pagrindas

Žemalė – Mažeikių rajono kraštas, turintis ypatingą istorinę ir kultūrinę atmintį. Laikas jos nenuneša į užmarštį, mat entuziastingi kultūros darbininkai ne tik tyrinėja šios vietovės praeitį, bet ir skatina visuomenę spręsti kultūrinius klausimus. Turiu omeny neseniai (2023-05-19) „Santarvėje“ skelbtą istoriko Povilo Šverebo straipsnį „Žemalė – išskirtinė istorinė vietovė, verta herbo“.

Laima Skabickienė žemališkiams siūlo tapatybės ženklą, akcentuojantį žemės atmintį.

Tikiuosi, solidi Žemalės reprezentacija pirmiausia sudomino vietinius gyventojus, tačiau ir tie prašalaičiai, kurie vienaip ar kitaip esame susiję su šiuo kraštu, galime prisidėti prie jo herbo kūrimo.
Visų pirma norėčiau pritarti jau senokai skelbtai P. Šverebo minčiai, kad Žemalė turi turėti herbą, kaip išskirtinį tapatybės ženklą.

Istorikas, puikiai ištyrinėjęs vietovės praeitį, jos faktus suveda į prasmių lauką, tinkantį heraldikai. Manyčiau, kad išties yra prasmingas pasiūlytas juodas herbo fonas, kuris, anot P. Šverebo, gali atspindėti „tarp miškų įsikūrusių pirmųjų gyventojų dirbamą žemę“.
Toliau plėtojant šią mintį, svarbu pabrėžti, kad žemė – gyvybės, gyvenimo palaikymo pagrindas – semantiškai susijęs ir su Žemalės vietovardžio, kaip kuršiško paveldo, šaknimi Žem- (Zem-). Tarp kitko, ir priesaga -al- „greičiausiai paveldėta iš kuršių“, – nurodoma Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. Atkreipkime dėmesį: Gervalė, Burgalis, Kretingalė, Luknalė, Upalė, Žemalė…

Baltiškas simbolis

Žemalės atveju ši deminutyvinė priesaga rodo artimą, malonų senbuvių santykį su erdve. Logiška, kad žemė interpretuotina ne tik kaip vertingas fizinio darbo objektas, bet ir įvairias žmonių veiklas inspiruojantis kūrybinis pradas. O jį herbo juodame fone būtų galima įprasminti sidabro (arba aukso) spalvos heraldine figūra – pasirinktu baltiškuoju žemės simboliu. Tarkime, šiuo (žr. iliustraciją).
Taigi, kai nūdienos civilizacija bando užgožti ryšį su žeme, žemališkiai savo tapatybės ženklu drąsiai galėtų skelbti saugotiną žemės atminties idėją. Ją kuo puikiausiai vainikuoja tokios vertybės, kaip gyvybingumas, tvirtybė, kantrybė, darbštumas bei darnos siekis.

Laima SKABICKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Skip to content