Su dainomis ir patriotiškai nusiteikę, tačiau su rūpesčiu dėl Lietuvos ateities – taip po šventų Mišių Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčioje sąjūdiečiai, neabejingi mažeikiškiai rinkosi prie paminklo Nepriklausomybės aikštėje: padėjo gėlių, pasidalijo prisiminimais, tylos minute pagerbė jau mirusius bendražygius.
Gėlių puokštę tremtinių atstovai padėjo ir pirmojoje simbolinėje Mažeikių Sąjūdžio tarybos susibūrimo vietoje – prie tremtinių kryžiaus Mažeikių kapinėse.
MAŽEIKIUOSE
SĄJŪDIS GIMĖ VĖLIAU
Sąjūdžio Mažeikių tarybos pirmininkė Irena Ruginienė „Santarvei” akcentavo, jog minėjimas buvo skirtas Lietuvos Sąjūdžio gimimo faktui paminėti – visoje Lietuvoje birželio 3-iąją minima ši diena.
Mažeikių Sąjūdžio gimimo šventė planuojama minėti šį rudenį. 1988 m. rugsėjo 25-ąją miesto visuomenei prisistatė būsimasis Mažeikių Sąjūdis – jo iniciatyvinė grupė, kurios pagrindu vėliau buvo išrinkta pirmoji Mažeikių sąjūdžio taryba: Olga Alibajeva, Aelita Letukaitė, Liuda Kalpokaitė,Virginijus Juodis, Gintaras Berenis, Raimondas Daukantas, Vytautas Tervydis, Juozas Liutkus, Henrikas Štaudė, Jonas Songaila, Karolis Galinis, Algirdas Žiurlys, pirmininkė Irena Šimanauskienė (dab. Ruginienė).
Aktyviuoju Sąjūdžio laikotarpiu rajone veikė per trisdešimt Sąjūdžio rėmimo grupių. Pirmąją grupę Mažeikiuose, tuometiniame Statybos treste, įkūrė V. Tervydis. Beje, dar anksčiau už mažeikiškius savo Sąjūdį įkūrė sediškiai. Aktyvistų netrūko ir visuose rajono miesteliuose.
Sąjūdžio judėjimo pagrindinis siekis buvo nepriklausomos Lietuvos atkūrimas. Tai buvo jėga, kuri pažadino žmones: Mažeikiuose įsikūrė tremtinių klubas, Žalieji, Darbininkų sąjunga.
MAŽIAU MATOMAS,
BET REIKALINGAS
„Šiandieninio Sąjūdžio grupė revoliucijų nežada – kovojome dėl laisvos Lietuvos ir tai pasiekėme. Mes nebėgame paskui Sąjūdžio traukinį – buvome ir esame tame traukiny. Mes buvome tada ir esame dabar. Mūsų, kaip pilietinės bendruomenės, tikslai yra nebe revoliuciniai, o doroviniai, moraliniai”, – deklaravo pašnekovė.
Anot I. Ruginienės, Sąjūdis šiandien turėtų būti akcentuojamas ne kaip nunykstanti grupelė, o kaip aktyvių žmonių bendruomenė, šiame globalėjančiame pasaulyje skatinanti pilietinį aktyvumą, puoselėjanti gimtąją kalbą, etnines tautos šaknis, dorovines ir šeimos vertybes. Kultūrinis sąjūdis yra mažiau matomas, bet argi šiandien dėl to mažiau reikalingas?..
Tai ne toji didžiulė Atgimimo banga, kurioje, be laisvės, mes netgi ir neturėjome kito pasirinkimo – geriau mirti, bet laisviems – dabartinis sąjūdis telkiasi prie kasdienybės darbų, vis primindamas žmogui: „neteršk, nevok, nekalbėk netiesos“…
Pagrindinė Sąjūdžio sukakties minėjimo rajone organizatorė I. Ruginienė džiaugėsi, jog susirinkusieji pajuto šventinę dvasią, ir kad yra žmonių, kurie tebėra ištikimi Laisvės ir Nepriklausomybės idėjoms.
ĮVYKIŲ LIUDININKAI
DALIJOSI PRISIMINIMAIS
Prisiminimais apie tuometinius įvykius, šventės įspūdžiais bei šiandieninio gyvenimo nuotaikomis dalijosi minėjimo dalyviai.
„Jausmas prieš dvidešimt metų buvo toks, jog tarsi iš tvankaus kambario veržtumės lauk, tačiau su didele baime, kad neužsitrenktų durys į laisvę“, – kalbėjo Sąjūdžio Mažeikių tarybos pirmininko pavaduotoja Jadvyga Bičkuvienė.
Moteris prisipažino: apie laisvę buvo bijoma ir pamąstyti, nes tas laisvės troškimas greitai buvo atšaldomas Sibire. Troškimas gyventi laisvoje Lietuvoje išsipildė, tačiau šianden tai nebėra visų žmonių šventė. Sąjūdiečiai ir laisvės siekiantys piliečiai prieš dvidešimt metų rankomis kibosi su visais. Bet šiandien tie, kurie yra aukščiau paprasto žmogaus, pensininko, nukentėjusio tremtinio, kibtis rankomis jau nebenori… Atmosfera dar tebėra slogi.
„Kodėl į Sąjūdžio dvidešimtmečio minėjimą atėjo tiek mažai žmonių? Kodėl jų daug yra plikų bambų šventėse? Kodėl minėjime nebuvo jaunų žmonių, mokytojų?“ – retoriškai klausė pašnekovė. Ji įsitikinusi, jog jaunimui meilę Tėvynei turėtų įdiegti mokykla, kultūros darbuotojai, jaunųjų tėvų karta.
Buvusi Senamiesčio mokyklos Jaunųjų šaulių būrio vadė Lukrecija Vaitkevičienė apgailestavo, jog Sąjūdis visai nerūpi valdžiai. Jos manymu, valdininkams laisvos Lietuvos nereikia – tokia iškilminga proga nepasirūpinta net mikrofonais. Renginyje moteris pasigedo mokinių bei mokyklos atstovų.
„Sąjūdis rūpi tik sąjūdiečiams – atėjo tie, kurie širdy nešioja lietuvybę. Tai turėtų būti kiekvieno žmogaus pareiga, vidinis balsas ir sąžinės reikalas“, – kalbėjo patriotiškai nusiteikusi šaulė.
MINĖJIMAI VYKO
IR SENIŪNIJOSE
Sąjūdžio diena paminėta visame rajone: Viekšnių, Židikų, Sedos, Tirkšlių bažnyčiose šia intencija buvo laikomos šventos Mišios, po jų su dainomis sąjūdiečiai ir jiems prijaučiantys gyventojai rinkosi prie Sąjūdžio laikais pastatytų kryžių ir paminklų.
Židikuose Sąjūdžio dvidešimtmetis, anot organizatorės Svetlanos Jurgelienės, paminėtas kukliai, bet nuoširdžiai.
Po šv. Mišių židikiškiai trumpai pasibūriavo prie Nepriklausomybės paminklo: sugiedojo himną, seniūnė Stanislava Valatkevičienė susirinkusiuosius pasveikino su švente, muzikantas, kultūros darbuotojas Jonas Vaišvila su dukra Juste padainavo keletą dainų apie Lietuvą.
Prie Tėvynės apsaugos rinktinės kareiviams pastatyto kryžiaus senosiose Sedos kapinėse susirinko nedidelis būrelis žmonių. Sedos bendruomenės pirmininkės Genoveitos Gricienės nuomone, Sąjūdis savo misiją jau atliko: pakvietė žmones kovoti už laisvę, o į dvidešimtmetį susirinko tie, kurie turi ką prisiminti.
Rugsėjo antrąją sediškai paminės Sąjūdžio įkūrimą savo miestelyje. Tada, pasak G. Gricienės, Sedoje bus atšvęstos tikrosios Sąjūdžio metinės.
Iškilmingai, su orkestru, Sąjūdį, kuriame dalyvavo Sausio 13-osios brolijos atstovai, prie Vytauto Didžiojo paminklo paminėjo viekšniškiai. Teofilius Januškevičius, atstovaujantis Politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, dalyvaujantis Sąjūdžio Mažeikių tarybos veikloje, atskleidė, jog šventę vis dėlto nustelbė žmonių pesimistinės nuotaikos dėl šiandieninės ekonominės politikos. Piliečiai, sakė jis, skeptiškai ima vertinti Sąjūdį.
Į minėjimą Tirkšliuose, prie paminklo, esančio šalia mokyklos, atėjo tik tirkšliškiai Tėvynės sąjungos nariai.
Nors miesteliuose buvo iškabinti skelbimai apie vyksiančius Sąjūdžio dvidešimtmečio renginius, iš seniūnų, į minėjimą savo miestelyje atvyko tik Židikų seniūnė. Tirkšlių, Sedos, Viekšnių seniūnams bei seniūnijų atstovams, užsiminė šiuose miesteliuose minėjimą organizavę aktyvistai, ši Lietuvai svarbi šventė, matyt, pasirodė nelabai aktuali. Visur pasigesta ir mokytojų bei mokinių aktyvumo.
Sigito STRAZDAUSKO nuot.: Po šv. Mišių šventės dalyviai iškilminga eisena atžygiavo į Nepriklausomybės aikštę Mažeikiuose.
