METŲ ATIDARYMAS
Gruodžio viduryje Mažeikių muziejuje atidaryta nauja nuolatinė ekspozicija „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“. Tai jungtinis Vilniaus dailės akademijos ir Mažeikių muziejaus šiuolaikinis ir interaktyvus mokslo ir meno projektas.
Paroda pasakoja šių trijų baltų genčių, daugybę šimtmečių gyvenusių mūsų krašte ir dalyvavusių formuojant Lietuvos ir Latvijos valstybes, senąją istoriją, supažindina su kuršių, žiemgalių ir žemaičių kultūra.
Ši ekspozicija – pirmasis ir vienintelis tokio lygio renginys Mažeikiuose. Ji sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio. Parodos atidaryme dalyvavo ne tik gausus būrys mažeikiškių, bet ir svečių iš Vilniaus, Telšių, kaimyninės Latvijos. Į renginį atvyko net ir aukščiausios valdžios atstovai: Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis, Vilniaus dailės akademijos rektorius profesorius Audrius Klimas ir kiti.
Projekto vadovas ir kuratorius Vilniaus dailės akademijos profesorius daktaras Adomas Butrimas tikisi, kad ši paroda skatins Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą.
METŲ PERGALĖ
Ją sausio mėnesį, po ilgo teismų, piketų, akcijų, derybų maratono, prieš Danijos verslininko sumanymą plėtoti stambų kiaulių ūkį Vyriausiajame administraciniame teisme pasiekė Bugenių kaimo bendruomenė.
Stanislovas SKURVIDAS (kairėje) ir Vaidotas JERMOLAVIČIUS (dešinėje)
Bugeniškių ir danų kapitalo bendrovės „Bugenių agro“ konfliktas prasidėjo 2006 metų pavasarį, kai verslininkai Savivaldybės paprašė leidimo Bugenių kaime auginti iki 46 tūkst. kiaulių. Žmonėms pareiškus nepasitenkinimą, prašymas buvo atmestas. Savivaldybės taryba nepritarė ir verslininkų norui auginti iki 12 tūkst. kiaulių.
Tokį Tarybos sprendimą danai apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Kai šis sprendimą paliko galioti, prasidėjo skundai: toks skundas pasiekė ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Po šešių posėdžių teismas paskelbė galutinį ir neskundžiamą verdiktą: „Bugenių agro“ apeliacinis skundas atmestas.
Per tą laiką, kol buvo bylinėjamasi, danų verslininkas Ervinas Nissenas ėmėsi visokių gudrybių: kaimo žmones bandė papirkti labdara, žadėjo paramą bendrovei, darbo vietų steigimą, galų gale pats panoro tapti bendruomenės nariu.
Danų interesus nesėkmingai bandė ginti ir Danijos ambasadorius Lietuvoje Lauridsas Mikaelsenas.
Bugeniškiai prieš šias viliones atsilaikė ir taip pat nesėdėjo rankų sudėję: surengtos aštuonios protesto akcijos Vilniuje, Šiauliuose, Mažeikiuose, pačiuose Bugeniuose, buvo renkami parašai, bendruomenės atstovai bugeniškių interesus gynė Seime, Vyriausybėje.
Visa tai nenuėjo veltui: Bugenių bendruomenė įrodė, kad susitelkus viskas įmanoma.
Už jų interesų gynimą kaimo žmonės dėkingi bugeniškiams Stanislovui Skurvidui, Vaidotui Jermolavičiui, vicemerui Jonui Siminkevičiui, buvusiam Savivaldybės juristui Antanui Naujokui.
METŲ AUKSABURNIS
Jau antrus metus „Santarvės“ laikraščio pirmąjį puslapį puošia tame numeryje kalbinto pašnekovo citata. Numerio citata išrenkama, atsižvelgiant į temos aktualumą, pašnekovo minties originalumą, kartais – šmaikštumą ar paradoksą.
Judyta ČEJAUSKIENĖ ir Apolinaras STONKUS
Suskaičiavome, kad šiemet, kaip ir praėjusiais metais, iš pirmojo „Santarvės“ puslapio dažniausiai žvelgė Savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus. Antrąją vietą pelnė profesinių sąjungų atstovė Judyta Čejauskienė.
Naujųjų metų išvakarėse kalbinta mažeikiškė nusijuokė: „Stonkaus perspjauti praktiškai neįmanoma!“
Metų auksaburnio nominaciją pelniusi pedagogė „Santarvei“ prisipažino, kad liežuvis – jos priešas.
„Aš visada duodu sau per pirštus: nustok, motin, šnekėjusi. Bet neiškenčiu. Jau nuo pat jaunystės man mama sakydavo: nekišk nosies ten, kur šuo uodegos nekiša. Bet jeigu matau, kad kažkas visiškai prasilenkia su tikrove, nori nenori tas liežuvis išlenda,“ – kalbėjo moteris.
J. Čejauskienė prasitarė, kad tiesos sakymas nėra skanus valgis – į ją atsisuka jos žodžių pažeisti žmonės. Tačiau pedagogė stebėjosi, kad dažniausiai jos citatas prisitaiko tie, apie kuriuos net nebuvo kalbėta.
„Tai arba mes darome vienas ir tas pačias nuodėmes, arba jaučiamės padarę tas nuodėmes. Žmonės linkę prisitaikyti: skaitau romaną, o jis visas apie mane,“ – nusišypsojo pašnekovė.
J. Čejauskienė svarstė, kad iškalbą turbūt paveldėjo iš savo senelio – dešimties girių urėdo. Nebaigęs nė vienos klasės vyriškis mokėjo lenkų, žydų, vokiečių, lietuvių kalbas, gražiai kalbėjo, rašė eilėraščius.
METŲ „ATRADIMAS“
„Santarvė“ praėjusiais metais aprašė situacijas, iškrintančias iš visuomenei priimtinų normų.
Račališkės Vida Gečaitė (kairėje) ir Liudvika Skeivaitė. Mažeikiškės šeimos „dviejų kambarių butas“.
Liepos mėnesį „Santarvė“ kartu su vaikų teises ginančiais specialistais ieškojo motinos, su mažamečiais vaikais apsigyvenusios palapinėje. Trejų ir dvejų metų vaikai kelias savaites buvo įkurdinti krūmeliuose šalia Ventos upės.
Tokią išeitį tuomet tematė iš pašalpų gyvenanti 22-ejų metų mažeikiškė, neradusi išsinuomoti būsto.
Tačiau „Santarvės“ žiniomis, ir išsinuomojusi butą šeima jame ilgai neužsibūdavo: arba pabėgdavo nesusimokėję, arba būdavo išvaromi dėl būsto nuniokojimo.
Dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo šeima įtraukta į rizikos šeimų apskaitą.
Vaikų gerove besirūpinantys specialistai pasiūlė išeitį: mamai su vaikais keliauti į Mažeikiuose įsikūrusius Nakvynės namus. Po ilgų įkalbinėjimų motina sutiko ten vykti, tačiau ilgai neužsibuvo.
Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Liudvika Lapienė „Santarvei“ sakė, jog tokia situacija, kad mamos su vaikais reikėtų ieškoti apsigyvenusios krūmynuose, rajone susidarė pirmą kartą.
„Santarvės“ žiniomis, šiuo metu 22-ejų metų moteris dėl galimų nusižengimų uždaryta areštinėje, vaikai apgyvendinti globos namuose.
„Santarvė“ vasarą rašė ir apie Račalių kaime gyvenančias Vidą Gečaitę ir Liudviką Skeivaitę. Moterys jau dešimt metų dukart per dieną sukaria po tris kilometrus, kad iš Kvistės upelio parsineštų vandens maistui.
Kartu su sodybos šeimininkėmis „Santarvė“ keliavo iki upelio, pakeliui moterys pasakojo paprastai parsinešančios po du kibirus vandens. Vasarą ta kelionė iki Kvistės tiek neįgristų, tačiau žiemą užduotis tampanti nepakeliamai sunki – sveikata besiskundžiančioms račališkėms tenka neštis „štangą“, kad sukapotų ledus.
Sodybos kieme šulinys stovi, tačiau tuščias: jo susitvarkyti neišgali, o pagalbos iš valdžios atstovų nesulaukia.
Tąkart Židikų seniūnijos darbuotoja Vilija Priedininkienė „Santarvei“ sakė, kad šulinio valymo paslaugų seniūnija tikrai niekam neteikia ir neturi tokio etato, valosi žmonės patys, kaip kuris išmano.
Po straipsnio račališkes aplankė rajono valdžios atstovai. Iškviesti „Mažeikių vandenų“ specialistai rajono biudžeto lėšomis šulinį išvalė, prileido vandens – tačiau tam kartui. Nuspręsta, kad šulinys iškastas netinkamoje vietoje, tad sodybos šeimininkės gyvena kaip gyvenusios – vandenį maistui nešasi iš Kvistės upelio.
METŲ VIZIJA
Pavasarį susibūrusi mažeikiškių iniciatyvinė grupė, pasivadinusi „Mažeikių geležinkelio tunelis“, siūlo mieste nestatyti viadukų ar transporto priemonių tunelių, o geležinkelio atkarpą perkelti į geležinkelio tunelį tarp Laisvės gatvės ir Algirdo gatvės pervažos – jo ilgis būtų šiek tiek per du kilometrus. Parengtame projekte numatyta virš tunelio įrengti transporto priemonių infrastruktūrą bei pėsčiųjų zoną ir taip sujungti senamiestį su miesto mikrorajonu.
Iniciatyvinė grupė parengė peticiją „Mažeikių geležinkelio tuneliui – TAIP“. Ją pasirašė apie 700 mažeikiškių. Tiek žmonių pasisakė už tai, kad miesto geležinkelis būtų perkeltas į devynių metrų gylio tunelį.
Įrėminta peticija su gyventojų parašais buvo įteikta Savivaldybės merui Antanui Teniui.
Kiek kainuotų projektas, jo autoriai tiksliai negali pasakyti. Iš pradžių įvardinta 60 milijonų litų suma jau yra padidėjusi trigubai.
Siūlomame projekte kai kurie mažeikiškiai įžvelgia politinį atspalvį. Pirmą kartą geležinkelio tunelis buvo paminėtas per rinkimus į rajono savivaldą Krikščionių partijos programoje. Iniciatyvinės grupės lyderis Gintaras Beržanskis yra šios partijos Mažeikių skyriaus pirmininkas.
Ši grupė savo viziją yra pristačiusi ne tik rajono politikams, bet ir Susisiekimo ministerijoje. Jos vadovų teigimu, mažeikiškių poziciją turėtų atspindėti Savivaldybės taryba.
Rajono savivalda neskuba tarti savo žodžio. Savivaldybėje buvo sudaryta komisija, kuri nusprendė Tarybai nesiūlyti šio projekto, kai kurių vadinamo utopiniu. Tačiau po iniciatyvinės grupės ir rajono valdžios susitikimo Susisiekimo ministerijoje nutarta suburti komisiją, kurioje dirbtų kompetentingi specialistai ne tik iš Savivaldybės, bet ir iš „Lietuvos geležinkelių“, „ORLEN Lietuva“. Jie turėtų pateikti siūlymus, kaip geriau išspręsti geležinkelio problemas.
METŲ „KERŠTAS“
„Sauridos“ vadovas Saulius Rancas, į savivaldos rinkimus vedęs „Veiklių mažeikiečių koaliciją“, skelbėsi sieksiantis pagerinti mažeikiškių gyvenimą. Tačiau praėjus vos savaitei po koalicijai nesėkmingų rinkimų, užsimota net 42 proc. pabranginti valgiui gaminti naudojamas dujas. Dujų, naudojamų viryklėms, kaina nuo 7,49 lito už kubinį metrą šoktelėjo iki 10,65 lito.
Saulius RANCAS
Per rinkimų kampaniją „Saurida“ mūsų laikraštyje skelbė tesinti pažadą ir patikino, kad buitinių dujų kainos nedidės. Pateiktoje lentelėje net buvo paryškinta, kad bendrovės tiekiamos dujos maistui ruošti ir šildymui tarp keturiolikos suskystintųjų dujų tiekėjų (tiek jų yra Lietuvoje) – pigiausios. Beje, prierašas skelbė, kad tai politinė reklama, apmokėta iš politinės kampanijos dalyvio S. Ranco sąskaitos.
„Veiklių mažeikiečių koalicijai“, kuriai vadovavo S. Rancas, nepavyko įveikti 6 proc. rinkėjų balsų barjero ir ji liko už savivaldos borto. Mažeikiškiams kilo įtarimas, kad galbūt buvusio kandidato vadovaujama bendrovė įsibrovė į dujų vartotojų pinigines, keršydama už rinkimų rezultatus.
„Ir man, ir mūsų įmonei rinkimai – jau praeitas etapas“, – buvęs kandidatas į savivaldą atrėmė kaltinimus, tačiau iki šiol ne visi tiki, kad rinkimai ir dujų kaina visiškai neturi sąsajų.
METŲ VAGYSTĖ
Vagys iš Mažeikių ligoninės direktoriaus Albino Lidžiaus namų kiemo nugvelbė įstaigos nuomotą prabangų automobilį „Honda Accord“. Direktorius tada teigė, kad tą nelaimingą naktį, nuplovęs transporto priemonę, ją paliko kieme, nes anksti rytą turėjęs išvažiuoti į seminarą Tauragėje.
Albinas LIDŽIUS
Automobilio vagystė atskleidė nusižengimų direktoriaus veiksmuose. „Santarvė“ išsiaiškino, kad automobilis A. Lidžiaus namuose būdavo laikomas ir kitomis dienomis, su juo direktorius vykdavo ir į darbą, nes taip elgtis leido… jo paties įsakymu patvirtintos taisyklės.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvertinusi „Santarvės“ publikaciją, ligoninės steigėją Savivaldybę įpareigojo nustatyti, ar A. Lidžius nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo netinkamai naudodamasis tarnybiniu automobiliu. Tik tada Savivaldybėje buvo sudaryta komisija, kuri aiškinosi publikacijoje keliamos problemos aplinkybes.
A. Lidžius ir prieš komisiją gynėsi ligoninės transporto priemonių naudojimo taisyklėmis. Esą automobilį „Honda Accord“ jis teisėtai laikė prie savo gyvenamosios vietos, o važiavimas į darbą ir iš jo pagrįstas tarnybiniu būtinumu.
Tačiau komisija, išanalizavusi kelionės lapus ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nustatė, kad automobilis buvo naudotas ir po darbo, ir poilsio dienomis, nors tomis dienomis A. Lidžius nedirbo. Direktorius negalėjo pateikti dokumentų, įrodančių, kad tada tarnybinis transportas buvo naudotas su darbu ar su ligoninės veikla susijusiais tikslais.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius, įvertinęs komisijos išvadas, ligoninės direktoriui A. Lidžiui skyrė pastabą.
METŲ BALIAUNINKAI
Dėl svaigiųjų gėrimų nemalonėn pateko net du valstybės tarnautojai – Angelė Rupkutė ir Virginijus Lukošaitis.
Angelė RUPKUTĖ ir Virginijus LUKOŠAITIS
Reivyčių seniūno pavaduotojui darbo metu buvo nustatytas beveik dviejų promilių girtumas. Valstybės tarnautojas neigė vartojęs alkoholio. Aiškino, kad dėl širdies operacijos jam tenka vartoti širdies lašus. Esą spirituoti vaistai, kurių išgėręs visą buteliuką, turbūt ir nulėmė tokius rezultatus.
Vis dėlto po kilusio skandalo V. Lukošaitis pats pasiprašė atleidžiamas iš darbo. Tokiu būdu jis išsigelbėjo nuo drausminės nuobaudos skyrimo. Pasirodymas darbe girtam yra šiurkštus pažeidimas. Už jį gali būti skiriamas griežtas papeikimas arba atleidimas iš darbo.
O štai Kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė drausminės nuobaudos neišvengė. Valdininkei pastaba skirta už darbo metu pakeltą „vieną taurę vyno“.
Valdininkei nemalonumai prasidėjo po birželį vykusios Žemaičių dūdų šventės. Tuo metu viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad rajono kultūros vadovė, į sceną užlipusi apdovanoti šventės svečių, jiems dėkojo „vos liežuvį apversdama“.
Vos pasirodžius tokiai informacijai, Savivaldybės meras Antanas Tenys sukvietė rajono valdžios atstovus pasitarti, kaip reaguoti į pranešimą.
Jau kitą dieną Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, turėjusi ištirti situaciją dėl galimai neblaivios A. Rupkutės. Ši paaiškino, kad priimdama svečius išgėrusi vieną taurę vyno. Dėl stipraus poveikio valstybės tarnautoja kaltino įtampą ir nuovargį.
METŲ TYRIMAS
Gegužės devintąją pasisvečiuoti pas uošvius į Mažeikius atvykęs 24-erių metų Akmenės rajono Ventos miestelio gyventojas nusprendė pasinaudoti proga ir pažvejoti. Vyriškis vienas pats išsiruošė į žvejybą prie naftos perdirbimo gamyklos esančiuose vandens telkiniuose ir dingo. Kitą dieną rastas sudegęs ventiškio automobilis „Audi A4“, o netrukus vandenyje – vyriškio kūnas su suknežinta galva.
Nelaimė nutiko vyrui išsiruošus į žvejybą.
Po trijų dienų mažeikiškiai policininkai šturmavo vieną iš Sedos gatvės daugiabučių, kur, kaip buvo įtariama, buvo pasislėpęs žmogžudyste įtariamas asmuo. 29-erių metų kelis kartus teistas mažeikiškis L. B. spruko pro pirmojo aukšto balkoną, tačiau buvo sulaikytas skydais ir lazdomis ginkluotų mažeikiškių pareigūnų. Nuo to laiko įtariamasis leidžia dienas belangėje, jo byla jau perduota teismui, kuris ir paskelbs nuosprendį šioje rezonansinėje, per visą šalį nuskambėjusioje byloje.
„Tyrimui buvo mestos visos pareigūnų operatyvinės pajėgos, patikėkite, žmonės nemiegojo tris paras, kol neišnarpliojo šio nusikaltimo. Tiriant šį neeilinį įvykį, buvo peržiūrėta gausybė vaizdo įrašų, vykdoma daugybė apklausų. Noriu pasidžiaugti, kad įmonės, kurių vaizdo medžiagos mus domino, darbuotojai mesdavo darbus ir padėdavo mums, tą patį galima pasakyti ir apie apklausiamus gyventojus, kurie stengėsi kaip galėdami smulkiau papasakoti mums apie pastebėtas smulkmenas. Ypač esame dėkingi bendrovės „Lukoil Baltija“ darbuotojams, kurie suteikė taip reikiamos informacijos“, – prisiminė tuos įvykius rajono kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Mindaugas Jaremčiukas.
METŲ VILTIS
Balandžio mėnesį bus dveji metai, kai į Mažeikių sporto mokyklą atėjo ir į komandą susibūrė dabartiniai septynmečiai futbolininkai, kurių žaidimas teikia vilčių, kad futbolas Mažeikiuose nežlugs. Per šiuos metus Algirdo Mikos treniruojami vaikai dalyvavo trylikoje turnyrų, kuriuose pelnė net keturias pirmąsias vietas ir triskart liko antri.
Jaunieji futbolininkai su treneriu Algirdu Mika.
„Jau pernai įsijungėme į Baltijos vaikų futbolo lygos komandų gretas, 2010–2011 metų reitinge likome šešioliktoje vietoje. Šiemet pasiekėme aukštą rezultatą: tarp reitinguojamų 67 Estijos, Latvijos ir Lietuvos komandų, metus baigiame ketvirtoje vietoje, nusileisdami tik trims Latvijos ekipoms. Manau, kad atkaklus darbas ir išlietas prakaitas treniruotėse lems, ar ir artėjančiais metais vėl džiuginsime mažeikiškius pergalėmis“, – sakė A. Mika.
Vilčių teikia ir penktadienį talentų šou „2 minutės šlovės“ dalyvavę jaunieji mažeikiškiai: akordeonininkas Vilius Mažeika ir solistė Justina Budaitė.
Justina BUDAITĖ ir Vilius MAŽEIKA
Vienuolikmetis V. Mažeika lanko Mažeikių akordeono mokyklą „Domisolė“. Šešerius metus akordeonu grojantis jaunasis muzikantas šiemet pelnė įvairių konkursų laureato vardą. Mažeikiškis puikiai pasirodė ir respublikiniame akordeonininkų konkurse, kuriame užėmė trečiąją vietą, o Tarptautiniame konkurse tapo diplomantu.
Berniuko mokytoja Vaida Mikalauskienė džiaugiasi: nors V. Mažeika dar nedidelis, tačiau jis jau dabar groja labai sudėtingus kūrinius.
Ne paprasti kūriniai sudaro ir mažeikiškės J. Budaitės repertuarą – tai džiazo ir ritmenbliuzo stiliaus dainos. Trylikametė solistė – Moksleivių namų dainos studijos „Kregždutė“ auklėtinė, čia ji atėjo būdama devynerių.
J. Budaitės, kaip solistės, karjera dar tik įsibėgėja, tačiau ji jau spėjo tapti įvairių konkursų laureate ir nugalėtoja.
Mergaitės mokytoja Eleonora Kirkilienė pasakojo, kad per aštuoniolika jos darbo metų tai pirmasis toks talentingas vaikas.
METŲ KONFLIKTAS
Kelerius metus trunkantis Naftininkų gatvės 30-ojo namo ir administruojančios įmonės konfliktas šiemet pasiekė apogėjų.
Danutė MOCKIENĖ (kairėje) ir Elena STANULIENĖ
Nesutarimai prasidėjo po to, kai 2007 metais buvo modernizuotas namo šilumos punktas. Gyventojams kilo įtarimas, kad šilumos mazgas yra ne gamyklos darbo, o savos gamybos arba brokinis, ir jiems atstovaujanti Danutė Mockienė tai bandė įrodyti, pasitelkusi pagalbon įvairių institucijų atstovus.
Aktyvi moteris gerokai pagadino ne tik „Tavo pastogės“ direktorės Elenos Stanulienės, bet ir valdžios atstovų nervus. Ieškodama teisybės, skundais užvertė Savivaldybę, kreipėsi ir į kitas institucijas – Energetikos inspekciją, Seimo kontrolierių, prokuratūrą, Prezidentūrą.
Aiškinantis skundus buvo aptiktos net trys skirtingos neva Energetikos inspekcijos išduotos pažymos, leidžiančios eksploatuoti namo šilumos mazgo modelį. Dėl galimos dokumentų klastotės „Tavo pastogės“ pagrindinė akcininkė Savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą.
D. Mockienė siekė ir bendrovės direktorės atstatydinimo. Tačiau atsistatydino tik valdyba, o mažeikiškės kova su „Tavo pastoge“ atsisuko prieš ją pačią. Pagal įmonės direktorės pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo. „Tavo pastogei“ kilo įtarimas, kad D. Mockienė apgaudinėja valstybę. Esą buto, kuriame moteris gyvena, savininkė yra jos mama, o Danutė bute nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos.
Kol kas ikiteisminiai tyrimai tebevyksta dėl galimo dokumentų klastojimo – ir pagal „Tavo pastogės“, ir pagal Savivaldybės pareiškimus.
„Tavo pastogės“ valdybos pirmininkas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys, apie situaciją vakar kalbėdamasis su „Santarve“, spėjo, kad konflikto pabaigos nematyti. D. Mockienė nenustojo ieškojusi teisybės: gavusi iš vienur jai netinkamus atsakymus, skundus rašo kitur.
METŲ NESUSIPRATIMAS
Liepos mėnesį, ruošiantis V tarptautiniam meno festivaliui, kilo ginčas dėl parengtų dviejų jo programų. Jos abi buvo pateiktos svarstyti rajono valdžiai.
Dėl dviejų programų kilo ginčas ir tarp organizacinės komisijos narių, kurie pasiskirstė į dvi stovyklas: vieni stojo ginti pigesnę, bet „žemesnio meninio lygio“ programą, kiti – trigubai brangesnę.
Diskusijos vyko ne vieną susitikimą.
Pirmąją festivalio programą pateikė Kultūros centro direktorė Krista Kinčienė su savo komanda. Šiame programos variante festivaliui organizuoti buvo numatyta skirti 22 tūkstančius litų: mažeikiškiams pasiūlyti devyni renginiai, dėl honorarų jau buvo apsitarta su atlikėjais. Pusę renginiams reikalingų lėšų buvo žadėjusi skirti Kultūros ministerija.
Savo programą pasiūlė ir festivalio meno vadovas Saulius Sondeckis ir jo pavaduotojas Ričardas Grušas: jų programos įgyvendinimui būtų prireikę per 70 tūkstančių litų. Iš kur paimti tokią sumą, buvo neaišku, juolab kad festivalį atsisakė paremti iki tol buvęs generalinis rėmėjas bendrovė „ORLEN Lietuva“.
R. Grušas kritikavo pirmąją programą dėl to, kad esą į ją įtraukti abejotino lygio renginiai ir atlikėjai. Ši programa nebuvo derinta su S. Sondeckiu, todėl pavaduotojas suabejojo, ar maestro, pamatęs programą, besutiks būti festivalio meno vadovu.
Savivaldybės vadovai pasiūlė abiejų variantų sudarytojams sėsti prie bendro stalo ir parengti vieną, abiem pusėms priimtiną programą. K. Kinčienė suabejojo tokia galimybe ir pasakė, jog kultūros centras vis tiek vykdys tai, ką yra numatę. Direktorei nuostabą kėlė ir tai, kad kai kuriems jų programoje numatytiems atlikėjams skirta vienokia suma, o tiems patiems atlikėjams kitoje programoje – dvigubos ar net trigubos sumos.
Kad ir kaip ten būtų, festivalis Mažeikiuose įvyko ir turėjo didžiulį pasisekimą: tai liudijo pilnos žiūrovų salės ir jų atsiliepimai.
Kas vyko festivalio užkulisiuose iki tol, žiūrovai gal nepajuto, bet jų organizatoriams apie ateinantį festivalį reikėtų pradėti kalbėti daug anksčiau ir visiems kartu.
Parengė Birutė RUDOKIENĖ, Vidas STANKUS,
Marius STONYS, Vytautas MALŪKAS, Kristina VARKALYTĖ
