Vasarą itin pagausėja santuokų. Jaunavedžiai jas tvirtina tiek Civilinės metrikacijos skyriuje, tiek ryžtasi santuokas įteisinti prieš Dievą bažnyčiose.
Naujos šeimos sukūrimas, Santuokos sakramentas turi būti gerai apgalvotas, apsvarstytas žingsnis, dažniausiai jis žengdamas vienintelį kartą gyvenime, tad jam reikia atsakingai pasiruošti.
Tokias mintis „Santarvei“ akcentavo Mažeikių dekanas, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas kanauninkas Zenonas DEGUTIS, su kuriuo kalbėjomės apie būsimiesiems jaunavedžiams rūpimus dalykus.
– Kunige, neretai tenka išgirsti skeptiškų vertinimų dėl kursų jaunavedžiams. Yra tekę girdėti, kad dėl to net atsisakoma bažnytinės santuokos. Ar tikrai tie kursai privalomi, koks jų turinys ir reikšmė?
– Kursai prieš bažnyčioje įtvirtinant santuoką yra privalomi tik tikintiesiems, nes jei jaunavedžiai nori bažnytinio palaiminimo, jie turi tam atitinkamai pasiruošti, suprasti, kokia yra bažnyčios pozicija šeimos atžvilgiu ir kas yra krikščioniška šeima.
Jaunavedžiams Šeimos centre kvalifikuoti lektoriai praveda aštuonias paskaitas. Šios paskaitos yra apie šeimą socialiniu, krikščionišku požiūriu, apie šeimą kaip sakramentą, kalbama apie krikščioniškus savitarpio santykius, apie Bažnyčios požiūrį į natūralų šeimos planavimą, yra temos apie meilę, tikėjimą ir atleidimą. Norintieji atlikti vestuvių apeigas bažnyčioje, gauti palaiminimą, turi susipažinti, kokią šeimą jie kuria, kad paskui krikščioniškos tikėjimo tradicijos šeimoje būtų tęsiamos: katalikiškai auklėjami vaikai, jie būtų krikštijami katalikų tikėjimu, o vyro ir žmonos tarpusavio santykiai neišeitų iš katalikiškų gyvenimo normų. Jeigu tai tikintys žmonės, toks pasiruošimas jiems yra būtinas.
– Būna, kad tuokiasi vyresni, kai kurie net buvę santuokoje žmonės, tad gyvenimiškos patirties jie jau turi…
– Tokie kursai būtini ir besituokiantiems vyresnio amžiaus žmonėms, nors iš tiesų atrodo, kad jie turi didelę gyvenimo patirtį. Daugiausiai jie yra atėję iš tarybinių laikų, todėl savitarpio santykių švietimo, krikščioniškos pozicijos, netgi gilesnio suvokimo apie šeimą jie neturi.
Tuokiasi penkiasdešimtmečiai ir vyresni. Jie būna nustebę – kaip čia dabar, juk gyvenimą jie pažįsta, gal ir gyvenę santuokoje kažkurį etapą – vyras ar žmona mirę, tad kam čia jiems tie kursai? O po kursų jie apie juos kalba ar net atsiliepimuose raštu dėkoja už juos, nes kursai labai praplėtė akiratį apie pačią šeimą, apie tarpusavio santykius, vaikų vietą šeimoje.
Visas interviu – „Santarvės“ laikraštyje.
Gėda dėl tokių straipsnių. Ir taip iš savo paskutinių centų išlaikom bažnyčią, ir dar apie ją tokius garbinančius straipsnius reikia rašyti. Gauna atlyginimus visi kunigai, ir tegul tyli, neskleidę savo pamokslų viešoje erdvėje. Gana tuos vaikus tvirkint. Ačiū už dėmesį
Dieve, tokių „pensininkų”. Atėję iš tarybinių laikų tikrai neturi gilesnio suvokimo nei apie šeimą nei apie visą kitą.
Kokia Degučio stafkė už vestuves?
kas jus varo į bažnyčią? Nenorit- kojos nekelkit.
Matyt Dulinskas demesio nesulaukia ir rasineja cia tokias nesamones
Pasirodo, net Dievas tarybiniais laikais buvo ne tas/ne toks, žmonės nemokėjo/nežinojo kaip išpažinti savo tikėjimą, kunigai netinkamai teikė sakramentus… Va dabar, šiais laikais viskas yra kitaip, viskas yra teisinga: ir Dievas, ir tikėjimas, ir kunigai… Mano nuomone, vienintelė „vertybė”, kurią šiandien išpažįsta kunigai, yra pinigai- kuo daugiau prigalvosi visokių trukdžių, kursų ar pan., tuo daugiau surinksi pinigų. Jei vaikai jau beveik nuo lopšio yra mokomi tikėjimo tiesų – o tai reiškia, kad jų tėvai yra giliai tikintys katalikai, gyvenantys pagal Dešimt Dievo įsakymų – tai kam tie kursai prieš santuokos sakramentą, jei prieš akis yra doros lietuviškos katalikiškos šeimos pavyzdys? O jei tas santuokos sakramentas, ar krikštynos yra tik mados reikalas, kas mano subjektyvia nuomone yra būtent taip, tai gyvenimo/tikėjimo tiesų neišmokys jokie kursai ar paskaitos.
Na, gal ne visai ne tas… Tiesiog, ir danguje įkainiai pakilo :) Už didesnę pinigų sumą praktiškai galima šventesnį sakramentą nusipirkti.
Bet šiaip durniu sir bažnyčioje muša. Nei to sakramento reikia, nei ką. Jei gyvensi poroje, gyvensi ir be jokių patepimų, apliejimų ir kunigų. O jei nesutarsi poroje, nė pinigai, sumokėti į Dangaus fėjos iždą nepadės.