Š. Beniušis: „Mano tikslas – įgyti kuo daugiau patirties“

Šarūnas BENIUŠIS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

– Amžius, nuo kelerių metų pradėjai žaisti krepšinį, pirmasis treneris, kaip jautiesi ir kaip sekasi „Mažeikiuose“?
– Esu aštuoniolikos metų, mėgėjiškai krepšinį pradėjau žaisti ketvirtoje klasėje Viekšniuose, pas mokytoją Valdemarą Kiną. Kadangi miestelyje nėra Sporto mokyklos filialo, nuo šeštos klasės pradėjau važinėti treniruotis į Mažeikius pas trenerį Algimantą Giedrą. Visada išsiskyriau ūgiu (Šarūno ūgis – 206 cm, – V. S.), buvau aukštesnis už kitus. Be to, ir žaisti pradėjo patikti, todėl nebesiblaškiau po kitas sporto šakas. Manau, kad darbas nenuėjo veltui, jeigu prieš dvejus metus pakvietė treniruotis į reprezentacinę miesto komandą.
– Kokia stiprioji ir kokia silpnoji Tavo asmeninio žaidimo pusės?
– Stipriąja savo puse pavadinčiau kovą dėl atšokusių kamuolių, tuo tarpu silpnųjų pusių dar yra daug, dirbti tikrai yra kur – šlubuoja metimas, trūksta prasiveržimo ir t. t.
– Koks Tavo asmeninis rezultatyvumo rekordas?
– Jeigu sąžiningai, tai apie rezultatyvumą nieko negaliu pasakyti: žaidėme trečiajame Moksleivių krepšinio lygos divizione, statistiniai duomenys nebuvo taip akcentuojami, todėl dėl rezultatyvumo nesukau sau galvos. Niekada nebuvau taškų darymo mašina, daugiau dirbau juodą darbą, kovojau dėl kamuolių, todėl į šį klausimą atsakyti sunku.
– Įsimintiniausios rungtynės – nebūtinai tos, kuriose pats dalyvavai?
– Iki šiol vienomis gražiausių rungtynių laikau tas, kai Lietuvos rinktinė 2004 metais Atėnų olimpinėse žaidynėse susitiko su JAV. Šarūnas Jasikevičius lemiamais momentais sužaidė be priekaišto, pelnė gražius metimus ir mūsų komanda šventė istorinę pergalę.
– Ką manai apie teisėjus ir sirgalius?
– Esu ramaus charakterio , tikriausiai nė vienos techninės pražangos nesu gavęs, todėl apie teisėjus negaliu nieko blogo pasakyti: jie dirba savo darbą, mes – privalome žaisti.
Apie mažeikiškius sirgalius galiu tarti tik gerą žodį: kiek važinėju su komanda, kitose arenose sunku tokių triukšmingų rasti.
– Didžiausią įspūdį palikęs žaidėjas ir komanda?
– Savo universalumu ir žaidimu mane stebina bei žavi Ispanijos rinktinės lyderis Pau Gasolis, o šiaip nuo mažens stebiu ir sergu už Kauno „Žalgirį“.
– Koks Tavo valgiaraštis sezono metu ir kokie valgiai mėgstamiausi, kai nerungtyniauji?
– Valgau viską, ką pagamina mama. Žinoma, laikausi principo prieš treniruotes ar rungtynes kuo mažiau valgyti, stipriau užkandu po jų.
– Tavo požiūris į alkoholį…
– Nesu abstinentas, per šventes ar vasarą gamtoje kažkiek alkoholio išgeriu. Tačiau visada reikia turėti saiką, žinoti kada, kur, kiek ir su kuo.
– Šeiminė padėtis, automobilis, augintinis…
– Turiu draugę, vairuoju 1995 metų automobilį „VW Passat“, auginu vokiečių aviganį Larį ir rusų mėlynųjų veislės katiną Pripsį.
– Kokie Tavo asmeniniai planai šiam sezonui? Prognozės – kokią vietą užims komanda?
– Mano tikslas – šį sezoną įgyti kuo daugiau patirties vyrų komandoje, praleisti aikštelėje kuo daugiau minučių, pateisinti trenerių lūkesčius. Prognozuoti nemėgstu, tačiau norėčiau, kad komanda užimtų kuo aukštesnę vietą.