toks yra oficialus šio statinio pavadinimas.
Rašytojos, pedagogės, vertėjos, labdarės Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos biografijoje Židikams tenka ypatinga vieta. Iš visų jos gyventų vietų Židikuose prabėgo daugiausia ir pačių brandžiausių rašytojos gyvenimo metų.
Šiemet sukanka 80 metų, kai Liūliškių kaimelio kapinėse buvo pastatyta koplyčia, kuri vėliau, išreiškiant pagarbą rašytojai bei jos nuveiktiems darbams, tapo jai skirtu panteonu.
Židikuose – brandžiausi gyvenimo metai
Marija Pečkauskaitė gimė 1877 m. bajorų šeimoje Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, 1891 m. persikėlė į Užvenčio dvarą.
Mokėsi pas rašytoją Povilą Višinskį, kurio paveikta įsijungė į patriotinį sąjūdį ir Šatrijos Raganos slapyvardžiu ėmėsi literatūrinio darbo. Iš pradžių rašė lenkų kalba, vėliau pradėjo rašyti lietuviškai, jos kūriniai buvo spausdinami įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose. 1905–1907 m. mokėsi Šveicarijoje, Ciuricho ir Fribūro universitetuose, 1909 m. išlaikė mokytojos egzaminus ir pradėjo dirbti Marijampolės „Žiburio“ mergaičių progimnazijoje.
Į Židikus M. Pečkauskaitė persikėlė 1915 m. Čia tęsė pedagoginį darbą, rašė straipsnius į laikraščius, dalyvavo įvairių draugijų ir organizacijų veikloje.
Už nuopelnus Lietuvos pedagogikai Lietuvos universitete M. Pečkauskaitei 1928 m. buvo suteiktas garbės daktaro laipsnis, ji apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.
Atminimas įamžintas
Literatūrologė Brigita Speičytė savo straipsnyje „Šatrijos Ragana Židikuose“ rašė: „Židikuose Šatrijos Ragana išgyveno savo brandos metus: čia ji tiesiogiai įgyvendino tai, ko buvo mokiusis, išmokusi, patyrusi per visą ankstesnį savo gyvenimą.
rašytojos palaikai.
Beveik ištisai šį laikotarpį galime matyti kaip davimo, atidavimo, pasidalijimo ir išdalijimo to, kas turėta ir įgyta, metą.“
Židikai Lietuvai ir pasauliui užaugino daugybę talentingų, kūrybingų žmonių. Ir priėmė čia gyvenusią, dirbusią, kūrusią rašytoją.
Šiandien židikiškiai saugo rašytojos atminimą. Jos vardu pavadinta gimnazija, gatvė, parkas, veikia jos vardo memorialinis muziejus. Už rašytojos gyvenimo ir kūrybinių vertybių puoselėjimą, aktyvią visuomeninę, kultūrinę ir švietėjišką veiklą Mažeikių krašto žmonėms kasmet teikiama Šatrijos Raganos premija, rengiami rašytojos sukakčių paminėjimai.
Ne kartą restauruota
Šį kartą rubrikoje „Paveldėta ir atkurta“ pristatome dar vieną pagarbos rašytojos atminimui ženklą – Šv. Onos koplyčią.
Mūrinė raudonų plytų neogotikinio stiliaus koplyčia buvo pastatyta 1941 m. vietoj prieš tai toje pačioje vietoje stovėjusios medinės koplyčios.
M. Pečkauskaitė mirė 1930 m. ir buvo palaidota kape prie medinės koplyčios, o pastačius mūrinę, jos palaikai į koplyčios rūsį perkelti 1942-aisiais.
Mūrinės koplyčios pastatymo iniciatorius – Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas Vaclovas Martinkus, o ją suprojektavo architektas Jonas Mulokas.
Statybai buvo naudojamos išardyto seno pastato plytos, trūko inžinerinių įrengimų, todėl nė neprabėgus trisdešimčiai metų konstatuota, kad statinio būklė yra bloga.
1970–1975 m. pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengtą projektą buvo vykdomi koplyčios rekonstravimo darbai. Po rekonstrukcijos tikintiesiems koplyčia atverta 1975 m. lapkritį, tačiau jau ir tada buvo matyti, kad ne visi rekonstravimo metu pradėti darbai buvo užbaigti, ne viskas atlikta kokybiškai.
Vardą įgijo prieš dešimtmetį
Dar po beveik trijų dešimtmečių, 2003–2004 m., koplyčia buvo ir vėl restauruojama. Pagal architekto Lino Jurgaičio projektą, koplyčios interjerą bei kapavietę restauravo skulptorius Arūnas Sakalauskas.
Koplyčios kriptoje iš balto marmuro luito, atvežto iš Uralo, ant postamento pastatyta A. Sakalausko sukurta rašytojos skulptūra. Ji padaryta pagal Marijos Pečkauskaitės studijų laikų Šveicarijoje fotografiją.
Netoliese sienoje įmūryta stačiakampio formos juodo granito memorialinė plokštė su įrašu. Iš marmuro padarytas altorius ir buvusi medinė Nukryžiuotojo skulptūra, koplyčios pietvakarių pusėje ant marmurinio postamento pastatyta švč. Mergelės Marijos su vaikeliu skulptūra.
2004 m., minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, koplyčią pašventino tuometis Telšių vyskupas Jonas Boruta.
Koplyčioje kiekvienų metų paskutinį liepos sekmadienį vyksta Šv. Onos atlaidai. Į juos kasmet atvyksta vis kitas kunigas svečias. Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis koplyčioje visada aukojamos šv. Mišios.
Prieš dešimt metų, prieš Šv. Onos atlaidus, Telšių vyskupas J. Boruta suteikė koplyčiai šv. Onos titulą.
Loreta BUTKUTĖ
Laimos LYSIUKIENĖS nuotr. iš www.kpd.lt
