gebantys darniai ir sėkmingai bendradarbiauti. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Šiemet Lietuva švenčia dainų šventės šimtmetį. Norėdami gražiai įprasminti šią sukaktį, meno kolektyvai jai ruošiasi jau seniai.
Vadovų seminarai, konsultacijos, daugybė valandų repeticijose, peržiūros, Dainų šventės žygis per Lietuvą, šimtmečio girių sodinimo akcija – visa tai jau buvo. Dalį šių įvykių stebėti, juose dalyvauti galėjo visos šalies, o kartu ir Mažeikių gyventojai.
Mintimis apie artėjančios šventės reikšmę ir prasmę, pasiruošimą jai pasidalijo Mažeikių moksleivių namų šokio studijos „Saulė“ vadovė Ramutė Plonienė ir Vytauto Klovos muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro „Griaustinis“ vadovas Kęstutis Dvaržeckis.
Atlikėjų daugiau
Jubiliejinė Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ prasidės birželio 29 d. ir tęsis iki liepos 6 d. Ją sudarys Dainų, Šokių, Folkloro, Teatro, Pasaulio lietuvių dienos, Ansamblių vakaras, kanklių, vokalinių ansamblių, pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertai, tradicinės eitynės, liaudies meno parodos ir kiti renginiai.
Dainų šventėje planuoja dalyvauti 36 tūkst. atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio.
Kultūriniu fenomenu vadinama dainų šventė ne tik kelia pasididžiavimą lietuviams, bet ir savo unikalumu žavi visą pasaulį. Neatsitiktinai 2003 m. šią tradiciją UNESCO įtraukė į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Ilgametės Mažeikių kultūros centro direktorės Kristos Kinčienės knygoje „Mažeikių kultūros kelias“ rašoma, kad 1924 m. Kaune vykusioje pirmojoje Lietuvos dainų šventėje dalyvavo du Mažeikių chorai: bažnytinis, kuriame dainavo 28 choristai, ir progimnazijos choras su 24 dalyviais. Jungtiniam mažeikiškių chorui vadovavo vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas Karolis Pukevičius.
Dabar, lygiai po šimto metų, jubiliejinėje šventėje mūsų rajonui atstovaus 21 meno kolektyvas (chorai, folkloro, liaudiškų šokių kolektyvai, liaudies instrumentų ansamblis, mėgėjų teatras, pučiamųjų orkestras ir choreografinė grupė).
Skaičiuojama, kad į šventę iš Mažeikių vyks 587 dainininkai, muzikantai, šokėjai, mėgėjų teatro aktoriai ir 25 jų vadovai.
Kolektyvų bendrystė
Moksleivių namų šokių studija „Saulė“ ir Vytauto Klovos muzikos mokyklos orkestras „Griaustinis“ priskirti orkestro ir choreografinei grupei.
Šokių studijos vadovė R. Plonienė pasakojo, kad jai kaip šokėjai šiame didžiulį būrį lietuvių suburiančiame renginyje dalyvauti nėra tekę – tik kaip vadovei.
„Dainų šventėje debiutavau prieš kelis dešimtmečius. Iš pradžių ten vežiausi lietuvių liaudies sceninius šokius atliekančią grupę. Paskui su „Saulės“ šokėjomis dalyvaudavome Šokių dienoje. O prieš dešimtmetį, kai pradėjome bendradarbiauti su „Griaustiniu“, dalyvaujame „Vario audroje“, arba kitaip Orkestrų dienoje, – kaip orkestro šokėjos“, – sakė „Santarvės“ pašnekovė.
Pirmosios „Saulės“ šokėjos, kurias mažeikiškė ruošė ir vežė į šventę, dabar jau pačios atveda savo vaikus šokti.
Lyg nesustojanti karuselė
Pedagogė pažymėjo: pasiruošimas dainų šventei – nenutrūkstantis procesas, nes vos pasibaigia viena šventė, pradedama ruoštis kitai.
Pirmiausia veikti pradeda šventės kūrybinės grupės atstovai. Vėliau organizuojami kolektyvų vadovams skirti seminarai. Ten jie susipažįsta su būsimųjų šokių išdėstymu, gauna nurodymų, rekomendacijų, patarimų. Seminaruose aptariami sceniniai drabužiai, dalijamasi sumanymais.
„Gavę šią informaciją grįžtame į savo kolektyvus ir pradedame dirbti: mokomės šokių junginių, galvojame apie dalyvius, kurie vyks į tą šventę, sprendžiame su koncertine apranga susijusius klausimus“, – kalbėjo R. Plonienė.
Įprastai dainų šventės vyksta kas ketverius metus, per tą laiką dalis šokėjų jau baigia mokyklas, išvyksta studijuoti, pasikeičia jų planai, prioritetai. Tada vyresniąsias šokėjas pakeičia jaunesnės. Joms dainų šventė – naujas dalykas, atnešantis išmėginimų, bet kartu – ir patirčių.
„Tas pasiruošimas, sakyčiau, yra tarsi nenustojanti suktis karuselė“, – apibendrino studijos vadovė.
Džiaugtis ir džiuginti
Birželio 1 d. Šiauliuose vyks regioninė Dainų šventė „Teka saulelė“. Joje dalyvaus ir „Saulė“ su „Griaustiniu“.
R. Plonienė šį renginį pavadino generaline Dainų šventės repeticija. Tai reiškia, kad paskutiniams pasiruošimo darbams ir reikalams atlikti liko vos savaitė.
„Santarvės“ pašnekovė tvirtino: dėl šokėjų pasiruošimo ji jaučiasi rami. Yra šiek tiek keblumų dėl aprangos, bet juos turėtų pavykti išspręsti.
„Dainų šventę sudaro atskiros dienos, renginiai skirtingose Vilniaus vietose. Dalyvaujame juose ir parodome savo paruoštą repertuarą. Orkestrų dieną visi kolektyvai žygiuoja Vilniaus gatvėmis. Tam esame pasiruošę, žinome eigą, kur ir kada turime žygiuoti, ir tai sunkumų nekelia. Tai yra malonumas, emocinis atpildas už įdėtą darbą“, – kalbėjo R. Plonienė.
Džiaugtis atliekama muzika ir šokiais, džiuginti savo pačių sielas, o kartu ir žiūrovų akis bei ausis – toks yra pašnekovės palinkėjimas kitų kolektyvų nariams ir vadovams.
Mažeikiškė sakė, kad kiekvienas šokantis, dainuojantis, vaidinantis žmogus, nesvarbu, kokio yra amžiaus, turėtų bent kartą dalyvauti dainų šventėje. O praktika rodo, kad dažnas, kartą dalyvavęs, nori į ją sugrįžti ir patirti ten tvyrančią bendrystę, vienybę, džiaugsmą.
Prisimena stiprų tautiškumo jausmą
Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro „Griaustinis“ vadovas K. Dvaržeckis pasakojo, kad Lietuvos dainų šventėje jis kaip muzikantas dalyvauja nuo 1985 metų, kai pats dar mokėsi konservatorijoje Šiauliuose.
Savojo „Griaustinio“ muzikantus į šventę vadovas vežasi nuo 1998-ųjų.
Kad ir kaip skaičiuotum, K. Dvaržeckio – ir kaip šventės dalyvio, ir kaip kolektyvo vadovo – stažas nemenkas.
Prisimindamas šventes sovietiniais laikais, K. Dvaržeckis kalbėjo apie jaunimo širdyse liepsnojusį stiprų tautiškumo jausmą, didžiulį norą palaikyti lietuvybę ir parodyti, kokia skambi, graži yra lietuvių sukurta muzika. Savo buvimu, dalyvavimu tokiame lietuvišką kultūrą propaguojančiame renginyje norėjosi palaikyti ir vadovus.
Susirinks ir buvę muzikantai
Pats tapęs mokytoju K. Dvaržeckis į dainų šventę iš pradžių vežėsi kapelos, paskui orkestro muzikantus.
„Kai tik groji savame kolektyve, yra vienaip, o kai stovi tame didžiuliame bendraminčių būryje, apima euforija, pasitenkinimas. Ateina suvokimas, dėl ko viską darai, dėl ko groji… Žodžiu, ten dalyvaudamas stipriai pajauti savo veiklos prasmę“, – kalbėjo orkestro vadovas.
Į Šimtmečio dainų šventę vyks 60 „Griaustinio“ muzikantų, o orkestro vadovas diriguos ne tik savo kolektyvui, bet ir jungtiniam šventės dalyvių orkestrui.
Beje, dalis orkestro atlikėjų šiuo metu jau yra baigę mokyklas ir gyvenimą kuria užsienyje – Olandijoje, Danijoje. Bet jie sugrįš į Lietuvą ir drauge su kitais orkestrantais dalyvaus šventėje. Vadovui tai, kad jo mokiniai nori sugrįžti ir drauge groti, – didelis džiaugsmas.
„Verta prisiminti, pagalvoti, kokie yra šios šimtmetį skaičiuojančios šventės tikslai, prasmė.
Man atrodo, kad dainų šventė yra tarsi mūsų, lietuvių, dvasinė olimpiada – stiprinanti, tvirtinanti lietuvybę, lietuvišką kultūrą“, – kalbėjo K. Dvaržeckis. Visiems jos dalyviams bei žiūrovams, klausytojams jis linkėjo puikios šventinės nuotaikos, o kolegoms – kuo daugiau gabaus jaunimo, norinčio muzikuoti, dainuoti, vaidinti.
