Šaulys – ne profesija, bet savirealizacijos galimybė

Stodamas į Lietuvos šaulių sąjungą, būsimasis šios organizacijos narys prisiekia iškilmingos rikiuotės metu.

Narystė Šaulių sąjungoje leidžia realizuoti savo gebėjimus karybos, sporto, kultūros srityse. Tai liudija mažeikiškio veterinarijos gydytojo Juozo Lesecko, kurio gimimo 115-osios metinės minimos šių metų gruodį, pavyzdys.

Vadovavo šaulių būriui

Pagal 1919 m. birželį įkurtos Lietuvos šaulių sąjungos įstatus, ši sąjunga yra valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones, ji yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija.
J. Leseckas kilęs iš Mažeikių apylinkės, kur tėvai turėjo nedidelį ūkį. Pradžios mokslus ir gimnaziją jis baigė Mažeikiuose. Veterinariją mažeikiškis studijavo Vienoje kaip valstybės stipendininkas, ją baigė ir 1935 m. gavo daktaro laipsnį.
Karinę prievolę J. Leseckas atliko Karo mokykloje – artilerijos būryje kaip kariūnas aspirantas, o kaip veterinarijos gydytojas dirbo husarų pulke Jonavoje ir Skaudvilėje.
Paleistas į atsargą, nuo 1939 m. spalio J. Leseckas tapo Lietuvos šaulių sąjungos nariu, o nuo gruodžio – Lietuvos šaulių sąjungos pirmosios Kauno rinktinės 5-ojo Jonavos šaulių būrio vadu. Tarpukariu Šaulių sąjungos veikloje dalyvavo kone 150 tūkst. vyrų ir moterų, o Jonavos valsčiuje – didžiausiame Kauno apskrityje – telkėsi net vienuolika šaulių būrių.

Vienas baisiausių kaltinimų

1940 m. birželio pabaigoje prasidėjus sovietinei okupacijai, to meto Šaulių sąjungos vado pulkininko leitenanto Konstantino Žuko įsakymu organizacija nutraukė veiklą. Šiuo įsakymu galimai buvo stengiamasi apsaugoti šaulius nuo represijų. Tačiau vis tiek vienas iš baisiausių sovietų kaltinimų Sibiro tremtiniams buvo jų priklausymas šiai sąjungai.
Knygoje „Lietuvių archyvas. Bolševizmo metai“ pažymėta, kad Mažeikių sovietų saugumo suvestinėje 1941 m. birželio 7 d. nurodoma sudaryti bylas 22 rajono šauliams ir juos suimti, o 55 šios organizacijos narius ištremti.
1978 m. tautinės minties lietuvių laikraščio „Dirva“, leisto Klivlende, nekrologe apie J. Lesecką rašoma: „1944 metais J. Leseckas pasitraukė į Vokietiją ir gyveno prancūzų zonoje. Didžiosios emigracijos metu atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir apsistojo Čikagoje, kur, išlaikęs egzaminus, dirbo Federalinės valdžios ir maisto priežiūroje. Vėliau įsigijo nuosavą mažųjų gyvulių ligoninę, bet, silpnėjant jėgoms, ją likvidavo ir vėl grįžo dirbti į miesto maisto priežiūros valdybą. Dalinį darbą dirbo iki kai, širdies priepuolio ištiktas, mirė 1978 metų liepos 23-iąją, būdamas 71-erių metų.“
Nekrologe pažymėta, kad dr. Juozas Leseckas buvo ramaus būdo, bet kietas žemaitis, ir lietuviškuose reikaluose į kompromisus nesileido.

Uždaviniai – skirtingi

Šauliškoms idėjoms ir šių dienų Lietuvoje neabejingi beveik 11 tūkst. piliečių. Taikos metu Lietuvos šaulių sąjungos uždavinys yra rengti piliečius ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui, padėti užtikrinti viešąjį saugumą, agresijos atveju – koviniais būriais remti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, padėti užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, o okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, siekiant atgrasyti priešą, apginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą, užtikrinti piliečių saugumą.
Tarpukariu Mažeikių 13-ąją šaulių rinktinę sudarė 17 šaulių būrių, kuopų ir skyrių. Šiuo metu rajone yra aštuoni būriai, iš kurių septyni – jaunųjų šaulių. Šioje veikloje dalyvauja apie du šimtai jaunųjų šaulių ir apie keturiasdešimt – šaulių.
21-erius metus Mažeikių šaulių 801 kuopai vadovaujantis Pranas Trakinis „Santarvei“ sakė: „Šaulių būryje turime ir įvairių sričių darbuotojų, ir pensininkų, ir moksleivių. Ši veikla – tai galimybė bet kokios profesijos žmogui realizuoti savo gebėjimus, būti aktyviam karybos, sporto, kultūros srityse.
Šiais metais didelių planų nebeturime, kitus metus pradėsime rikiuote, skirta Sausio 13-ajai paminėti, po to tradiciškai šauliams vyks pavasariniai užsiėmimai, šaudymo pratybos, jauniesiems šauliams – pakopinės stovyklos.“
Nuotr. iš redakcijos archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto