Dovydas Ušinskas pristatė savo darbą. Šiuo metu jis konservuoja originalą, kurį bus galima pamatyti Geidžių koplyčioje.
Praėjusį šeštadienį Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje buvo pastatytas ir pašventintas naujas koplytstulpis su medine skulptūrine grupe „Pieta“, taip pat pristatyta pernai Židikuose vykusiame sakralinio meno ir paveldo simpoziume „Versmės“ dalyvavusių menininkų tapybos darbų paroda, vyko sakralinės muzikos koncertas.
Šis renginys tapo ir Židikų kultūros centro bei vietos bendruomenės surengtos šventės „Šv. Ona – duonos ponia“ dalimi. Sekmadienį židikiškiai vėl sugrįžo į miestelio bažnyčią – į tradicinius Šv. Onos atlaidus.
Bus eksponuojamas Geidžiuose
Į Židikus važiavome kartu su „Versmių“ koordinatore, Savivaldybės paveldosaugininke Rūta Končiute-Mačiuliene. Tuomet ir sužinojau, kad pernai Židikuose vykusio sakralinio meno simpoziumo metu nuspręsta padaryti miesteliui svarbų darbą – restauruoti bažnyčios šventoriuje esantį seną koplytstulpį.
Deja, šventoriaus koplytstulpis buvo pernelyg sunykęs, ornamentai ir detalės itin prastos būklės, todėl nuspręsta padaryti ir toje pačioje vietoje pastatyti jo kopiją. Senasis koplytstulpis šiuo metu konservuojamas. Baigus darbus, jis bus nuvežtas į Geidžių Šv. Onos koplyčią, kur jau pradėta kurti nauja mažosios architektūros statinių ekspozicija. Koplyčioje šiuo metu eksponuojamas senasis Pikelių Švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus koplytstulpis.
Paveldosaugos specialistė pasakojo, kad kiekviename „Versmių“ simpoziume jo organizatoriai stengiasi restauruoti vieną ar kelis smulkiosios architektūros objektus: koplytėles, koplytstulpius, kryžius.
Šiemet Viekšniuose vykusio simpoziumo metu buvo pradėti restauruoti dviejų senųjų miesto kapinių metaliniai antkapiniai kryžiai.
Skaičiavo antrą šimtmetį
Senojo Židikų bažnyčios šventoriaus koplytstulpio kopijos autorius, medžio meistras, restauruotojas mažeikiškis Dovydas Ušinskas papasakojo, kad įdomiausia jo darbo dalis buvo senose nuotraukose ieškoti išnykusių koplytstulpio detalių, analizuoti, koks sprendimas dėl probleminių, silpnųjų koplytstulpio vietų bus geriausias – tam, kad šis sakralus statinys taptų ilgaamžiškesnis.
„Reikia kuo daugiau edukuoti apie sakralinį meną. Taip žmonės labiau suprastų jo svarbą
ir bažnyčiose būtų mažiau kičo.“ Gražinos DAUKANTAITĖS-PLONIENĖS nuotr.
Kopijoje išliko tai, ką židikiškiai, lankantys bažnyčią, matė daugiau nei šimtmetį. Koplytstulpis su medine skulptūrine grupe „Pieta“ – tai Marijos, laikančios ant kelių mirusį Jėzų, septyniais kalavijais perverta širdimi ir spinduliuojančia karūna, skulptūra, žvaigždžių vainikas, dviejų angelų su žvakėmis rankose skulptūrėlės ir Šv. Dvasios balandis.
Restauruotojas, šiuo metu užsiimantis senojo koplytstulpio konservavimo darbais, papasakojo: „Geriausias jausmas buvo apskritai prisiliesti prie tokio kūrinio. Štai, tarkime, data ant koplytstulpio – 1891 metai. Ir man iš karto sukasi mintys: ką tuo metu darydamas meistras galvojo… Įdomu buvo ieškoti ir kituose šaltiniuose surasti koplytstulpio detalių, kurios nebuvo išlikusios iki šių dienų.“
Labiausiai D. Ušinskas džiaugėsi, kad pavyko išsaugoti senąjį koplytstulpį, suteikti galimybę jį pamatyti tiek šio krašto žmonėms, tiek į Mažeikius atvykusiems svečiams.
„Kol nevėlu, reikia tokius paminklus tvarkyti, nes jie nyksta. Vėliau atkurti juos bus labai sunku“, – tvirtino pašnekovas.
Mudviejų pokalbis paragino susimąstyti ir apie šių istorinių vertybių fiksavimą – neretai jaunoji karta sulaukia kritikos, kad fotografuoja viską visur ir visada, bet štai būtent tokių objektų, kurie jau reikalauja arba ateityje reikalaus restauracijos ar atkūrimo, įamžinimas nuotraukose būtų didžiulė pagalba.
Parodoje – įvairūs autoriai ir darbai
Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Dainoras Židackas, šventindamas naująjį koplytstulpį, sakė, kad tiek parapijai, tiek miestelio žmonėms ir svečiams koplytstulpio pašventinimas primena apie Šv. Mergelės Marijos globą.
Pašventinus koplytstulpį, bažnyčioje atidaryta paveikslų paroda. Joje eksponuojami pernai čia vykusio sakralinio meno simpoziumo „Versmės“ dalyvių sukurti tapybos darbai.
Ekspozicijoje – iš Mažeikių kilusios, šiuo metu Vilniuje gyvenančios Ievos Fridrikaitės, vilniečių Agnės Juškaitės bei Ugnės Mosinaitės darbai, kaunietės Rūtos Kučinskaitės bei mažeikiškių – Rasos ir Virginijaus Tamošiūnų tapyba.
Buvo įdomu pamatyti, kad viešoji erdvė suteikiama tiek profesionaliems tapytojams, tiek pradedantiesiems pasireikšti.
tapybos darbus, kuriuose vaizduojami pirmųjų krikščionių simboliai.
R. Končiutė-Mačiulienė akcentavo: „Versmėse“ dalyvauja ir didelę patirtį sukaupę menininkai, bet ir pirmus žingsnius ta linkme žengiantys kūrėjai tam, kad jaunimas galėtų mokytis iš vyresniųjų.“ Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje surengta paroda apjungė tiek sakralinį meną, tiek abstrakcijas, darbai patraukia kūrybiškumu ir laisve. Ekspozicijoje galima išvysti ir nutapytą Šatrijos Raganos supamąją kėdę, ir ankstyvosios krikščionybės simbolius, ir drobėje įamžintą Židikų bažnyčią.
Parodoje teko susipažinti ir su profesionalaus tapytojo V. Tamošiūno darbais, kurie dažnai pristatomi užsienio šalyse, ypač Prancūzijoje, rengiamose parodose.
Renka pinigus skulptūrinei kompozicijai
Tiesa, apžiūrėti buvo galima ne visus pernykščio simpoziumo metu sukurtus darbus.
R. Končiutė-Mačiulienė į renginį susirinkusiems žmonėms sakė, kad metams baigiantis Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje bus surengta adventinė popietė, kurią papildys dailininkės, menotyrininkės dr. Jurgitos Kristinos Pačkauskienės pastelės bei A. Juškaitės akvarelės darbai.
Šiuos eksponuojamus paveikslus bus galima įsigyti – tokiu būdu tikimasi pradėti rinkti lėšas Šatrijos Raganos skulptūrinei kompozicijai.
Pasidomėjau, su kuo susiję šie planai. R. Končiutė-Mačiulienė atsakė: pernai vykusio simpoziumo metu pristatyti net trys profesionalių skulptorių: Rimanto Eidėjaus, Osvaldo Neniškio ir Mariaus Norkaus – sukurti projektai, išrinkta ir kompozicijos vieta. Iš trijų pasiūlytų projektų komisija išrinks vieną, labiausiai Židikams tinkantį variantą.
Židikai susiję su žinoma lietuvių rašytoja, pedagoge Marija Pečkauskaite-Šatrijos Ragana – čia ji praleido paskutinius penkiolika savo gyvenimo metų, kiek galėdama švietė vietos žmones, įvairiais būdais padėjo jiems, čia ji palaidota, čia įkurtas muziejus.
„Tiek daug šviesos“
Renginį vainikavo trijų atlikėjų – Eglės Stundžiaitės (sopranas) ir Eimanto Bešėno (tenoras) bei pianistės Linos Giedraitytės koncertas. Šiurpuliukus kėlė jų atliekami užsienio šalių ir lietuvių kompozitorių klasikinės sakralinės muzikos kūriniai.
Tai buvo pakilios nuotaikos popietė, kurią apibūdinčiau vienos židikiškės komentaru: „Tiek daug šviesos. Ir ta šviesa, atrodo, skrieja.“
Turbūt ta šviesa ir skriejo – iš žmonių veidų, iš paveikslų, iš „Ave Maria“, aidinčios Židikų bažnyčioje.
Dovilė LAPINSKAITĖ
Autorės nuotr.
