Savanorystė – investicija į ateitį?

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Pasaulyje savanorystė vis labiau praktikuojama, suprantama ir skatinama. Mūsų šalyje, o ypač nuo didžiųjų miestų nutolusiuose regionuose, vyrauja nuomonė: kam gaišti savo laiką, neatlygintinai stengiantis dėl kitų. Savanoris neretai piešiamas kaip vargšas altruistas, pamirštantis save.
Apie savanoriaujant įgyjamą patirtį kalbama mažai.

Viltis griauna patirties stoka

Apie ieškantiems darbo jauniems žmonėms kylančius sunkumus kalbama daug ir dažnai. Darbo patirties trūkumas įvardijamas kaip viena dažniausių nepriėmimo dirbti priežasčių. Ir darbdaviai, ir įdarbinimo specialistai pripažįsta: kai yra iš ko rinktis, laimi daugiau darbo patirties, vadinasi, ir tvirtesnių įgūdžių, kompetencijų, pažinčių turintis asmuo.
Tuo tarpu ne vieno jaunuolio, neseniai baigusio studijas ir turinčio didelių planų, susijusių su pirmuoju darbu, laukia nusivylimai. Jo paieškos užsitęsia ilgiau nei tikėtasi, o ir svajonių darbu jo anaiptol nepavadinsi.
Aukštųjų mokyklų absolventai neretai prisikuria vilčių: populiari specialybė garantuos darbą pagal įgytą specialybę ir gerą atlyginimą; darbdaviai jaunų absolventų laukia išplėtę rankas; reikia ieškoti tik norimo darbo ir panašiai.
Kad darbdaviai ištiestomis rankomis jaunų specialistų nelaukia, rodo jaunimo registravimosi Lietuvos darbo biržoje statistika. 2015 m. sausio 1 d. bedarbiais buvo registruoti daugiau nei 31 tūkst. asmenų iki 29 metų amžiaus ir jie sudarė 5,6 proc. šalies 16–29 m. amžiaus gyventojų.

Praktika savanoriaujant

Savanorystė – vienas būdų, kaip jaunas žmogus gali šiek tiek pasiruošti prieš patekdamas į komplikuotą lietuviškąją darbo rinką. Nors ši veikla reikalauja daug asmeninio laiko, pastangų ir yra nemokama, ji praverčia tada, kai savo neilgo gyvenimo aprašyme reikia nurodyti darbo patirtį. O iš kur jos gauti, jeigu iki pradėdamas ieškotis darbo savo laiką skyrei tik mokslams?
Dvidešimt septynerių Irmantas Sujeta savanorystę supranta kaip žmogaus laisvalaikį, skirtą veiklai, orientuotai į bendruomenę arba visuomenę.
„Dalyvaudamas savanoriškoje veikloje tu organizuojiesi laisvalaikį ir sau, ir kitiems, o kartu dar mokaisi: įveikti iššūkius, planuoti laiką, bendrauti su įvairiais žmonėmis, ugdai savo atsakomybės jausmą, imi suprasti, kas tau įdomu, kas sekasi, o kas ne“, – teigė I. Sujeta.
Savanorystė suteikia galimybę uždaryti užburtą ratą, kai negali įsidarbinti, nes neturi patirties, o jos neįgyji, nes negali įsidarbinti.

Plačiau apie tai skaitykite antradienio laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto