Savivaldybės įvaizdį kuria ir viešieji užrašai

Valstybinės kalbos inspekcijos iniciatyva buvo patikrinti visų seniūnijų viešieji užrašai. Eglės Ereminės nuotr.

Viešieji užrašai – viso rajono įvaizdžio dalis. Jie gerai matomi ir vietiniams gyventojams, ir svečiams, taip pat daro didelį poveikį visai bendrinės kalbos vartosenai.
Valstybinės kalbos inspekcijos iniciatyva, pasitelkus savivaldybių kalbos tvarkytojus, spalio mėnesį buvo tikrintas viešojoje informacijoje vartojamos valstybinės kalbos taisyklingumas.

Domėtasi seniūnijomis

Mažeikių rajono Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Eglė Ereminė informavo, kad savivaldybės teritorijoje buvo patikrinta dalis visų seniūnijų gyvenviečių pavadinimų, vandenvardžių, informacinių kelio ženklų, rodyklių į lankytinas vietas, gatvių pavadinimų, kultūros paveldo objektų ir gamtos paminklų lentelių, memorialinių lentų, autobusų stotelių grafikų.
„Padėtis dėl viešojoje informacijoje vartojamos valstybinės kalbos rajone gera. Klaidų rasta nedaug“, – reziumavo E. Ereminė.
Vis tik „Santarvė“ Savivaldybės kalbos tvarkytojos paprašė apibūdinti pastebėtas klaidas ir patarti, kaip jas ištaisyti. Tikimės, kad patarimai pravers visiems kalbos dalykais besidomintiems mūsų skaitytojams.

Klaidos – gatvių pavadinimuose

Užfiksuotos klaidos gatvių pavadinimuose. Eglės Ereminės nuotr.

Savivaldybės kalbos tvarkytoja išskyrė gatvių pavadinimų lentelėse pastebėtas klaidas.
„Kai gatvių vardais eina asmenvardžiai, pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė. Tačiau dėl vietos stokos dažniausiai rašoma vardo pirmoji raidė ir pavardė. Tokių užrašų gausu. Tačiau tarp žodžių, skaičių ir ženklų visada reikia palikti vieno ženklo intervalo tarpą, taigi ir tarp vardo pirmosios raidės ir pavardės turi būti tarpas. Pavyzdžiui, Sedoje „A.Baranausko g.“ (turi būti „A. Baranausko g.“), „L.Giros g.“ (turi būti „L. Giros g.“).
Tokių pat klaidų rasta ir autobusų stotelių grafikuose, dažniausiai sutrumpinimuose, pavyzdžiui, „k.d. – važiuoja kiekvieną dieną“ (turi būti „k. d. – važiuoja kiekvieną dieną“), „d.d. – važiuoja darbo dienomis“(turi būti „d. d. – važiuoja darbo dienomis“).
Išimtis – tradiciškai nusistovėjęs junginys „Dariaus ir Girėno g.“, šiuo atveju vardų raidės nerašomos. Teisingi šios gatvės pavadinimo užrašai yra Viekšniuose, Laižuvoje, Leckavoje.
Dar yra likusių seno pavyzdžio gatvių pavadinimų lentelių, pavyzdžiui, Sedoje „Ežero g-vė“ – mėlyna lentelė (turi būti „Ežero g.“).

Brūkšnelio neskiria nuo brūkšnio

Eglė Ereminė, apibendrindama tikrinimo rezultatus, pasidžiaugė, kad padėtis dėl viešojoje informacijoje vartojamos valstybinės kalbos rajone gera, klaidų rasta nedaug. Asmeninio archyvo nuotr.

E. Ereminė paaiškino: brūkšnelis yra rašybos ženklas (tarp žodžių ar skaičių ir brūkšnelio tarpas nepaliekamas), o brūkšnys – skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Brūkšnys rašomas su tarpais, išskyrus atvejus, kai jis vartojamas riboms žymėti. Tarpai nepaliekami tarp žodžių ar ypač tarp skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas, pavyzdžiui, „Maršrutas Šiauliai–Panevėžys“; „Akcija vyks birželio–rugpjūčio mėnesiais“; „2017–2018 m. renginių programa“; „Dirba pirmadieniais– penktadieniais 9–18 val.“ (arba „nuo 9 iki 18 val.“).
Kalbos tvarkytoja pastebėjo, kad ilgas ir trumpas brūkšniai painiojami kultūros paveldo objektų ir gamtos paminklų aprašų lentelėse. Pavyzdžiui, informaciniame stende „Sedos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia“ – „1911-1914 m.“ (turi būti „1911–1914 m.“), stende „Sedos sinagoga“ – „<…> tarp jų -1384 žydai“ (turi būti „<…>tarp jų – 1384 žydai“), „<…> ritualinė pirtis -mikva“ (turi būti „<…> ritualinė pirtis – mikva“), stende „Viekšnių miesto istorinė dalis“ – „<…> o miestelis – nuo XVI a.“ (turi būti „<…> o miestelis – nuo XVI a.“, „<…> Vasario 16 – osios akto signataras“ (turi būti „<…> Vasario 16-osios akto signataras“), stende „Gyvolių piliakalnis, vad. Švedkalniu“ – „X-XIII a.“ (turi būti „X–XIII a.“), stende „Daubarių piliakalnis“ – „<…> stovėjo 1,5-2 m pločio“ (turi būti „<…> stovėjo 1,5–2 m pločio“) ir pan.

Pasitaiko ir rašybos klaidų

Kalbos tvarkytoja E. Ereminė pateikė ir konkrečių rašybos klaidų pavyzdžių.
Pavyzdžiui, informaciniame stende „Sedos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia“ – „Lietuvos Didžioji kunigaikštystė“ (taisoma „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“), „<…> buvo rašytas senąja vokeičių kalba“ (taisoma „<…> buvo rašytas senąja vokiečių kalba“), stende „Krakiai“ – Malunog. (taisoma „Malūno g.“).
Seniūnijų gyvenviečių pavadinimų, vandenvardžių, rodyklių į lankytinas vietas lentelėse klaidų nepastebėta.
„Tokia tad yra viešųjų užrašų kalbos situacija. Ar ji mus tenkina? Kiek ji priklauso nuo mūsų pačių požiūrio, suvokimo? Kalbos gyvybę lemia ne tik teisės aktai ar kalbininkų pastangos. Kalbos gyvybė – pačios visuomenės rankose“, – apie kalbos situaciją samprotavo kalbos tvarkytoja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*