Turto ir pajamų deklaracijos liudija, kad turtingiausių vietos politikų sunkmetis nepalietė.
Po rinkimų atsinaujinusioje Taryboje liko keturi ne pirmus metus milijoninius turtus deklaruojantys politikai. Jų sąrašą papildė ir savivaldos naujokas buvęs Seimo narys Romas Venclovas.
MILIJONIERIAI
LIKO TARYBOJE
Kartą per metus mūsų išrinktieji savo pinigines atveria visuomenei. Kokius turtus valdo vietos politikai, galime išvysti jų deklaracijose, kurios kasmet spalio mėnesį paskelbiamos leidinio „Valstybės žinios“ specialiame priede. Ten pat galima sužinoti ne tik apie politikų, bet ir apie jų sutuoktinių turtą.
„Santarvė“ kaip ir kasmet pabandė žvilgtelėti, kaip pasikeitė Savivaldybės Tarybos narių turtinė padėtis. Tuo labiau kad po rinkimų Taryba iš dalies atsinaujino – trečdalis veidų – nauji.
Praėjusią kadenciją turtingiausi Tarybos nariai buvo verslininkai Gintautas Šmaižys, Kęstutis Bartkevičius ir ūkininkai Andriejus Virkutis bei Antanas Tenys. Šis ketvertukas rinkėjų valia liko ir dabartinės kadencijos Taryboje. Į milijonierių būrį įsiliejo ir savivaldos naujokas buvęs parlamentaras Romas Venclovas.
ŠEIMOS TURTAS –
KETURI MILIJONAI
Ne pirmi metai turtingiausias Tarybos narys yra socialdemokratas G. Šmaižys. 2009 metais jis ne tik privalomo registruoti turto (nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai) deklaravo daugiausiai, bet ir santaupų – 242 tūkstančius litų.
Kai praėjusiais metais paskelbus deklaracijas kalbėjomės su politiku, jis teigė, kad jos visos jau virtusios investicijomis.
„Kai reikės šiemet deklaruoti, jų jau nebebus“, – prognozavo UAB „Mažeikių rugelis“ direktorius.
Šiemetinė politiko pajamų ir turto deklaracija byloja, kad jo santaupos ne sumažėjo, o net šiek tiek (40-čia tūkst. litų) ūgtelėjo. Bendras šeimos turtas beveik nesikeitė – siekia 4,2 milijono litų. Turtingiausias Taryboje politikas daugiau kaip pusę savo santaupų (162 tūkst. litų) deklaravo paskolinęs.
ŪKININKO
POZICIJOS STIPRĖJA
Valstiečių liaudininkų sąjungai atstovaujančio ūkininko A. Virkučio turtų nesumenkino jokios krizės ar blogi orai. Atvirkščiai – jie kasmet didėja.
Praėjusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, ūkininko šeimos turtas siekė 2,67 mln. litų. Šeima turėjo 400 tūkst. litų santaupų, jai pasisekė grąžinti 280 tūkst. litų paskolos, liko tik 39 tūkstančiai.
Praėjusiais metais ūkininkui šeimos turtus pavyko padidinti puse milijono litų.
„Neūkininkaučiau, jeigu nesisektų. Jei daryti, reikia daryti gerai“, – kaip visada optimistiškai nusiteikęs kalbėjo Tarybos narys.
Pats A. Virkutis teigė neskaičiuojantis, kokios vertės jo turtas – esą to reiktų klausti buhalterių. Be to, pasak ūkininko, pinigai labai jau judrus ir laikinas dalykas – santaupos kaipmat gali išgaruoti, be jų nieko nepadarysi. Juolab jei nori investuoti į savo ūkį.
„Ne tik santaupų prireikė, bet ir 600 tūkstančių litų paskolą teko imti“, – apie šiemet už milijoną litų pirktą modernų kombainą kalbėjo ūkininkas.
TURTAS KEITĖSI NEDAUG
Buvusio UAB „Mažeikių Varduva“ direktoriaus, dabartinio vicemero, partijai „Tvarka ir teisingumas“ atstovaujančio K. Bartkevičiaus ir jo žmonos turtas praėjusiais metais sudarė 2,6 milijono litų. Jis ir liko beveik toks pat kaip prieš metus.
Praėjusių metų pabaigoje šeima turėjo 325 tūkst. litų grynųjų pinigų, tarp jų – pusantro šimto tūkstančių – paskolintų kitiems.
Politikas „Santarvei“ yra sakęs, kad niekada nesijautė milijonieriumi – skaičiuojąs išlaidas, pirkdamas prekę, žiūrįs į jo kainą.
O štai dabartiniam merui A. Teniui, praėjusią kadenciją dar ūkininkavusiam ir turėjusiam metalo apdirbimo įmonę, metai buvo neblogi. Šeimos santaupos padidėjo 170 tūkst. litų, be to, pavyko 30-čia tūkstančių sumažinti paskolą.
BUVĘS MERAS –
TARP DIDŽIAUSIŲ
SKOLININKŲ
Buvęs Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis, dabar – Mažeikių ligoninės direktoriaus pavaduotojas, turtais lenkia 21 Tarybos narį, tarp kurių – ne vienas verslininkas.
Bendras jo šeimos turtas per metus beveik nepakito ir siekia apie 720 tūkst. litų. Tačiau santaupų politikas su žmona deklaravo 174 tūkstančiais daugiau (iš viso – 211 tūkst. litų), o privalomas registruoti turtas sumažėjo šiek tiek per pusantro šimto tūkstančių.
Džiugelis „Santarvei“ paaiškino, kad tokie pokyčiai atsirado pardavus turėtus vertybinius popierius.
Politikas, turintis butą vadinamuosiuose kotedžuose bei Palangoje, 12 arų sklypą Šventojoje, savęs turtuoliu nelaiko.
„Tie 700 tūkstančių – tai vėjai, nes turto niekas nepervertino. Kiek butai anksčiau kainavo? Jei pardavinėsi, nieko negausi“, – apie savo turtus kalbėjo politikas.
Beje, V. Džiugelio deklaracijoje jau kelerius metus rodoma ta pati skola – 175 tūkst. litų. Tarybos narys patikino šią sumą pasiskolinęs iš privataus asmens. Dar pridūrė, kad gautus pinigus už vertybinius popierius panaudos skolai grąžinti.
Beveik 600 tūkst. litų vertinamas ir buvusio vicemero konservatoriaus Rimanto Norkaus bei jo žmonos Irenos turtas. Tačiau privalomojo registruoti turto vertė sumažėjo šiek tiek per 150 tūkst. litų, tuo tarpu santaupos padidėjo 280 tūkst. litų ir siekia apie 350 tūkstančių. Galbūt politikas bus pardavęs kokio turto ar akcijų, į kurias, kaip yra sakęs „Santarvei“, sueina visos santaupos?
Beveik pusės milijono litų vertės turtą valdo ir buvusio neetatinio vicemero, UAB „Mažeikių vandenys“ direktoriaus pavaduotojo socialdemokrato Vytauto Mažeikio ir jo žmonos gydytojos Nijolės šeima. Pusę šio turto sudaro piniginės santaupos. Per metus jos padidėjo 60-čia tūkstančių.
POLITIKA
TURTŲ NESUKROVĖ
Kitų Tarybos narių senbuvių turtai nėra įspūdingi – nesiekia nė pusės milijono litų. Pavyzdžiui, visą Nepriklausomybės laikotarpį į Tarybą renkamos politikės socialdemokratės Irenos Macijauskienės ir jos vyro turto vertė – 172 tūkst. litų, iš jų santaupos sudaro 52 tūkst. litų. Tokį pat turtą šeima deklaravo ir 2009 metais.
Tik keliais tūkstančiais keitėsi „tvarkiečio“ verslininko Jono Žičkaus ir jo žmonos Onos turtinė padėtis. Šeimos turtas siekia 320 tūkst. litų, santaupos sudaro 160 tūkstančių.
Valstiečių liaudininkų sąjungai atstovaujančio politiko dabartinio vicemero Jono Siminkevičiaus ir jo žmonos turtas taip pat kuklus – 250 tūkst. litų vertės. Piniginių santaupų politikas turi 155 tūkst. litų.
Turtais neišsiskiria ir socialdemokratė pedagogė Judyta Čejauskienė, turinti per 13 tūkst. litų skolos. Socialdemokratės „Sodros“ Mažeikių skyriaus vedėjos Laimos Nagienės ir sutuoktinio privalomas registruoti turtas – 240 tūkstančių litų. Nors politikė turėjo 18 tūkst. litų santaupų, tačiau skola siekė 37 tūkst. litų.
40 tūkst. litų skolos praėjusiais metais turėjo ir „tvarkietės“ Sigutės Bernotienės šeima. Pedagogės ir verslininko šeimos turtas siekė 120 tūkst. litų.
Kaip ir ankstesniais metais, kukliausia turto ir pajamų deklaracija – Tarybos nario konservatoriaus Pauliaus Aurylos. Ji byloja, kad politiko turtas – tik 15 tūkst. litų.
Turtais nepasižymi ir socialdemokratas Darius Jarmantavičius, turintis 39 tūkst. litų santaupų ir beveik 4 800 litų skolos. Per metus skola sumažėjo penkiais tūkstančiais litų.
TARP NAUJOKŲ –
VIENAS MILIJONIERIUS?
Vertinti savivaldos naujokų, į Tarybą išrinktų tik per šių metų vasarį vykusius rinkimus, finansinę būklę sudėtinga, nes jiems, kaip politikams, turtus ir pajamas reikės deklaruoti tik šiemet. Teko pasikliauti tik kandidatų Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktomis deklaracijomis. Tikroji naujųjų Tarybos narių turtinė padėtis paaiškės, kai ne tik politikai, bet ir jų sutuoktiniai pateiks šių metų deklaracijas.
Tačiau jau dabar aišku, kad dar vieną milijonierių tarp jų tikrai turime. Darbo partijai atstovaujantis UAB „Roventa“ akcininkas ir generalinis direktorius Romas Venclovas deklaravo turįs milijono litų vertės privalomo deklaruoti turto. Verslininko santaupos – šiek tiek per du šimtus tūkstančių litų, tačiau įspūdingos ir skolintos lėšos – 460 tūkst. litų.
Ne tik iš politikos senbuvių, bet ir iš naujokų išsiskiria jokiai partijai nepriklausantis frakcijos „Kitaip“ atstovas bei jauniausias Tarybos narys Deivydas Vyniautas. Jo deklaruotas turtas siekia beveik pusę milijono litų. Beje, verslininkas nurodė turįs 143 tūkst. litų santaupų bei 220 tūkst. litų kitiems paskolintų pinigų.
DEKLARACIJOS
NEATSPINDI
TIKROVĖS?
Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, kiekvienais metais deklaruoti turimą turtą privalo politikai, valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, pareigūnai, įvairių komisijų, tarnybų, institucijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai, taip pat jų šeimų nariai.
Pastaruoju metu pasigirsta kalbų, kad reikėtų keisti įstatymą, kuris leidžia rinktis: arba deklaruoti realią nekilnojamojo turto vertę, arba tą sumą, kuri sumokėta jį perkant. Šios alternatyvos kritikai replikuoja, kad tai suteikia galimybę politikams prieš rinkėjus atrodyti kukliau.
Kita problema – nemažai politikų gyvena seniai įsigytuose būstuose, kurių vertė gerokai pasikeitusi, tačiau deklaracijose ji išlieka ta pati.
Su siūlymais deklaruoti nekilnojamąjį turtą pagal rinkos kainą nesutinkantys politikai gina savo poziciją: indeksavus nekilnojamąjį turtą, jis gali sudaryti tą „popierinį“ milijoną, o parduoti turto būtų neįmanoma.
Ar teisingai pildomos turto ir pajamų deklaracijos, tiria Valstybinė mokesčių inspekcija. Jos atstovas Darius Buta „Santarvei“ teigė, kad Mokesčių inspekcija nesiima vertinti viešojo „milijonierių“ skaičiavimo „metodikos“ ar rezultatų.
„Vertinant rizikingumą galimo mokesčių vengimo požiūriu, turto ir pajamų deklaracijų duomenys yra analizuojami ir lyginami su VMI turimais, pavyzdžiui, apie asmenų gautas pajamas, turimą turtą, ir iš trečiųjų šaltinių gaunamais duomenimis. Toks vertinimas atliekamas pagal dešimtis parametrų, naudojant atitinkamus atrankos kriterijus.
Atrankos metu didžiausias dėmesys skiriamas asmenų turimo turto ir pajamų neatitikimui, taip pat asmenims, kurie deklaruoja dideles pinigų lėšas „ne banke“, suteiktoms ir gautoms paskoloms bei išlaidoms, kurios neadekvačios gaunamoms legalioms pajamoms.
Rizikingumas vertinamas ir pagal tai, ar tarnautojai ir politikai vykdo turto sandorius, dovanoja ar gauna dovanų didelės vertės turtą“, – apie deklaracijų vertinimo principus informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas.
Antano JANUŠONIO piešinys
