Liepos pradžioje Lietuvos Seimo sveikatos reikalų komitetas organizavo konferenciją, kurios tikslas buvo aptarti visuomenės sveikatos biurų steigimo savivaldybėse reikalus.
„Nieko konkretaus nesužinojome. Atvirkščiai – klausimų buvo daugiau negu išgirdome atsakymų,“ – teigė šioje konferencijoje dalyvavusi Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus vyr. gydytoja Irena Macijauskienė.
Birželio pradžioje Seimo priimtas įstatymų paketas įpareigojo savivaldybes įkurti visuomenės sveikatos biurus.
Nuo kitų metų sausio 1-osios jų finansavimui atsiras nauja eilutė savivaldybių biudžetuose. Tačiau per konferenciją paaiškėjo, kad niekas, net ir patys biurų idėjos autoriai gerai neįsivaizduoja, ką ir kaip reikėtų daryti ir kas iš viso to išeis.
Pagrindinį pranešimą apie visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse šiandieną ir perspektyvas skaitė Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas.
Po to buvo dalijamasi visuomenės sveikatos biurų steigimo ir veiklos patirtimi, problemomis, galimais sprendimo būdais. Diskusijos dalyviai kalbėjo apie politikų, valdžios, verslo, visuomeninių organizacijų, bendruomenių veiklos efektyvinimą, siekiant įgyvendinti visuomenės sveikatos priežiūros reformą savivaldybėse.
I. Macijauskienė sakė, kad, anot renginio rezultatus komentavusios Lietuvos Prezidento patarėjos sveikatos politikos reikalais Raimondos Janonienės, iki šiol neatsakyta į esminį klausimą: ką šie biurai veiks ir kokios jų funkcijos. Kuo šie biurai skirsis nuo kitų, jau veikiančių visuomenės sveikatos institucijų? Neapsispręsta ir dėl pačių biurų administravimo. Kai kas siūlo juos įlieti į savivaldybių administracijų struktūrą, o kitiems atrodo, kad reikia kurti atskiras įstaigas.
Prieš dešimt metų irgi buvo siūlomas panašus reformos modelis. Jo oponentai tuomet tvirtino, kad nuo vietinės valdžios priklausomos visuomenės sveikatos institucijos negalėtų nešališkai atstovauti visuomenės sveikatos interesams.
Dabar siūloma biurus pakišti po savivaldybių kepure ar gal net įdėti į jų kišenę. Tai vėl vienas ir tas pats, nes naivu tikėtis, kad vietinė valdžia žmonių sveikatai atiduos pirmumą prieš, sakykim, pelną nešantį verslą.
Biurams nenumatytas aiškus finansavimas. Atrodo, kad jis bus skiriamas iš daugelio šaltinių. Tačiau vienas iš svarbesnių tų biurų finansavimo šaltinių – valstybinės ir savivaldybių programos. Jos nekelia pasitikėjimo jau vien dėl to, kad trunka tik keletą metų, o ar bus pratęstos, niekas negali pasakyti.
Nors pagal idėją biurai turėtų būti po savivaldybių stogu, patalpų klausimas nėra galutinai išspręstas. Anot I. Macijauskienės, jeigu kuriama nauja institucija, viskas turėtų būti aiškiai pasakyta.
Vis dėlto šis procesas jau prasidėjo: Šiauliuose, Kėdainiuose Joniškyje visuomenės sveikatos biurai įsteigti. Jeigu Šiauliuose ir Kėdainiuose jie yra atskirai, tai Joniškyje biuras integruotas į kito Savivaldybės skyriaus funkcijas. Tik ateitis parodys, kiek bus efektyvi ši visuomenės sveikatos priežiūros reforma.
Bernarda PLASTININA
