Savo dainomis ir šokiais Žemaitiją garsina „Rėmolee”

Neseniai Lietuvos televizijos rodytoje laidoje „Gero ūpo” tarp Mažeikių kraštui atstovavusių kolektyvų savo dainomis, šokiais bei pasakojimais žiūrovus linksmino ir Sedos kultūros namų folkloro ansamblis „Rėmolee”. Kolektyvas savo kūrybinę veiklą pradėjo prieš 17 metų – 1988-aisiais. Nuo pat ansamblio įkūrimo pradžios jam vadovauja aukštaitis iš Rokiškio Gintautas Griškėnas.
REPERTUARE – AUTENTIŠKI KŪRINIAI
„Rėmolių” folkloro ansamblyje nuolat dalyvauja apie 30 žmonių nuo 40 iki 88 metų amžiaus. Vadovas G. Griškėnas pasakoja, kad kūrimosi pradžioje dainuoti rinkdavosi vien tik moterys. Jų ansamblyje daugiau ir dabar. Pirmosios dainininkės buvo Eugenija Girtienė, Stasė Drąsutienė, Justina Malakauskienė ir Zita Čičirkienė.
Vėliau kolektyvą pamažu papildė nauji žmonės ne tik iš Sedos, bet ir iš aplinkinių kaimų: Kalnijų, Tiškų, Užežerės, Plinkšių. Ansamblio dalyvius vadovas apibūdina kaip kūrybingus, gražaus dvasinio pasaulio, išmoningus žmones. Kiekvienas jų į kolektyvo repertuarą įneša kažką savo. Visas „Rėmolių” repertuaras sudarytas iš unikalių, autentiškų, Sedoje ir jos apylinkėse surinktų kūrinių. Kolektyvas rūpestingai saugo žemaitišką žodį, žemaitišką gyvenimo būdą.

PAVADINIMĄ DAVĖ PILIAKALNIS
Pernai ansamblis išleido kompaktinę plokštelę „Gėid vuolungelė”, kurios pristatyme istorikas Povilas Šverebas rašo, kad „Sedos apylinkėse, gražiame Varduvos upės vingyje, tvyro Rimolių piliakalnis. Netoliese, Mildos slėnyje, yra Gyvasis šaltinis, kurio vanduo, kaip vietiniai žmonės sako, gydo visas ligas, o ypač akių. Senieji Sedos apylinkių gyventojai pasakojo, jog Rimolių piliakalnis – tai Sedos žinyčios krivių krivaičio ir vaidilutės kapai.
Vaidilutė žuvusi gindama amžinąją ugnį, o krivių krivaitis miręs iš sielvarto, nes niekaip negalėjęs priimti įvykusių pokyčių, atneštų valdovo Vytauto. Žmonės juos labai mylėję, todėl jų garbei supylę dvi kalvas, archeologų vadinamas piliaviete su priešpiliu.
Šio piliakalnio vardu pavadintas Mažeikių rajono Sedos kultūros namų folkloro ansamblis…“

DAINUOJA NUO MAŽENS
Atsiradus ansamblyje vyrų, į kolektyvo programą įtraukti ir šokiai bei žemaitiški pasakojimai. Įvairiausių istorijų, anekdotų pilna sediškio Alfonso Venckevičiaus galvoje. Greitai bus dvidešimt metų, kai šis 76-erių metų vyriškis ansamblyje dainuoja, šoka ir pasakoja žemaitiškas istorijas.
„Dainuoti pradėjau nuo pat gimimo. Kai tik gimiau, tuoj paleidau gerklę. Kadangi nebuvo gaidų, dainavimas buvo nekoks“, – linksmai pasakoja Alfonsas.
Vėliau visą gyvenimą sediškis nesiskyrė su daina. Pradedant mokykla, vėliau Alfonsas dainavo įvairiuose choruose, nuo 1946-ųjų metų dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse. Tik 1980-ųjų dainų šventę žiūrėjo per televizorių, nes buvo po operacijos.

MOKA DAUG DAINŲ
Daina, pasakoriaus žodžiais, jam yra kaip liga. Jų Alfonsas moka apie 300. Labai mėgsta humorą, savo pasakojimus, anekdotus vyriškis nusiklauso iš liaudies.
Dalyvavimas „Gerame ūpe” dainininkui buvo tik eilinė pramoga, pirmoji išvyka šiais metais. Pernai vien Vilniuje su kolektyvu teko būti keturis kartus. Alfonsas sako, kad kolektyvas keičiasi, anksčiau buvę tvirtesni. Apie dvylika ansambliečių jau išėję Anapilin.
Jo nuomone, naujieji ansamblio dalyviai dar ne visiškai pripratę. Per laidą televizijoje jis buvo vienintelis bosas, kiti jo partneriai dėl ligos negalėjo dalyvauti.

DALYVAVO UNESCO PROGRAMOJE
„Rėmolių” ansamblio kapeloje – penki muzikantai – du smuikai, armonika, basetlė ir būgnas.
Pagrindinė dainų užvedėja ir šokių mokytoja yra Valerija Mizinienė. Pagrindiniai dainų vedėjai – Liudvika Gricienė, Bronė Pocevičienė, Alfonsas Venckevičius ir Adolfas Šulcas.
Per savo gyvavimo metus dalyvauta daugybėje koncertų, festivalių, dainų švenčių. 1994 ir 1997 metais sediškiai savo dainas įrašė LTV studijoje, 2003 metais „Rėmolee” pripažintas geriausiu kaimo folkloro ansambliu ir pelnė „Aukso paukštės“ apdovanojimą.
Ansamblis dalyvavo įgyvendinant UNESCO remiamą programą „Tradicinių kultūros vertybių registras“.
Jų dainos įtrauktos į kompaktinę plokštelę „Žydi klesti bijūnėlis”, kurioje pateikiamos dainos iš visų Lietuvos regionų.

IŠLYDĖJO PREZIDENTĄ
„Rėmoliams“ žiūrovai plojo tarptautiniame festivalyje „Baltica“, savo programą po keletą kartų ansamblis rodė folkloro festivaliuose „Skamba, skamba kankliai”, „Saulelė rauduona” Plungėje , „Ir paauga žali lėipa“ Telšiuose, „Svečiai kieman suvažiava“ Molėtuose, „Parbėg laivelis“ Klaipėdoje.
2003 metais „Rėmolee“ pradėjo koncertą „Vienybės medis Europos vidury“, išlydint Lietuvos Prezidentą į Atėnus pasirašyti dokumento dėl stojimo į Europos Sąjungą.
Ansamblio repertuarą sudaro įvairių žanrų dainos: darbo, vestuvių, šeimos, jaunimo-meilės, karo-istorijos, literatūrinės kilmės ir kitos.

NEŠA ŽEMAITIŠKĄ DVASIĄ
Ansamblio vadovas G. Griškėnas sakė, kad dirbti su pagyvenusiais žmonėmis jam nėra sunku, nors rūpesčių netrūksta. Vadovas žino visų savo ansambliečių bėdas, rūpesčius, jais reikia pasirūpinti, kad galėtų visada atvažiuoti į repeticijas, koncertus. Bet šie žmonės pilni entuziazmo, noro kurti, dainuoti, linksmintis, nešti žmonėms žemaitišką dvasią.
Kompaktinės plokštelės pristatyme randame ir tokius ansamblio „Rėmolee“ dainininkės Valerijos Mizinienės žemaitiškus žodžius: „Mūsų tieva išejė iš mūsų tarpa, vuo anų dainės ė šėndėin skomb, ė vėskou, kou anėi mumis gera muokė, juk į šėrdį įsidiejuom ė sava vakams ė vakų vakams parsakiem…”
Jono STRAZDAUSKO nuotrauka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto