Po Žolinės atlaidų sediškiai rinkosi prie malūno, kur buvo pakviesti į susirinkimą, kad pasitartų: ar verta burtis į klubą ar kitaip pavadintą darinį… Kviesti buvo po svietą išsibarstę ir dabar čia gyvenantys sediškiai.
IR ŠVENTIŠKAI, IR DARBINGAI
Prie malūno atėjo nemažai žmonių, dauguma – Sedoje gyvenantieji, bet buvo ir suvažiavusiųjų. Vyravo tokiam atvejui būdinga linksma atpažinimo nuotaika. Ne vienas ir su Plechavičių malūne įrengta Kasdienybės meno galerija pirmą kartą susipažino.
Kad darbinė nuotaika būtų smagesnė, savo dainas dainavo Gediminas Jokūbauskas, Lina Rupšienė, bendruomenės moterys visus pavaišino tradicine pusmarškone koše.
Apie šiandieninę Sedą papasakojo seniūnė Audronė Dipševičienė.
Po pusmarškonės košės visi susėdo grupėmis. Kiekviena grupė gavo vienodus klausimus: ką siūlote steigti ir kaip pavadinti; kaip fiksuoti narius; registruoti organizaciją ar veikti po bendruomenės „kepure“. Klausėme ir apie tikslus bei darbus, kaip kiekvienas įsivaizduoja vadovavimą šiam naujam dariniui.
SEDIŠKIU SPĖITLIOS
Diskusijos vyko aktyviai ir triukšmingai. Išklausius visų grupių lyderių pasisakymus, buvo nutarta, kad steigiame bendriją „Sediškiu spėitlios“. Kartą per metus, o tai galėtų būti ir per Žolinę, sutarta šaukti sediškių susirinkimą – spėitlio.
Nutarta, kad reikia sukurti spėitliaus interneto ir feisbuko puslapius, atidaryti sąskaitą ir ją viešai skelbti. Stojamasis mokestis – nuo 20 eurų. Sukaupus sąskaitoje lėšų, bus galima paremti gabaus moksleivio studijas, nupirkti ar prisidėti įsigyjant muzikos instrumentą, perleisti Sedos knygą, ją papildant ir sumokant autoriams… Bus paruošti ir patvirtinti lėšų skyrimo nuostatai. Kadangi gyvename skaitmeninių technologijų laikais, diskutuoti, nutarti ir patvirtinti sprendimus bus galima ir nuotoliniu būdu.
Išrinkta spėitliaus valdyba: vadovas (bitinėlis) – Evaldas Padervinskis. Nariai – Daiva Štakonaitė ir Konstantinas Gailius.
„JAU TAI, KAD BURIAMĖS, YRA PUIKU“
Doc. dr. Evaldas PADERVINSKIS,
Kauno klinikų stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas,
gydytojas otorinolaringologas:
– 2000 metais Sedoje baigiau vidurinę, po to – ilgi medicinos mokslų metai. Sukūriau šeimą, auga trys vaikai. Daug dirbant gyvenimas klostosi sklandžiai ir sėkmingai.
Visada didžiuojuosi, kad esu iš Sedos. Ir vis pagaunu save galvojantį, kad reikėtų ką nors dėl savo miesto padaryti. Džiaugiuosi, kad šiandien susirinkome ir nuveikėme organizacinį darbą. Išsiaiškinsiu su teisininkais, kaip viską tinkamai pradėti. Tikiu, kad surinksime po pasaulį išsibarsčiusius sediškius, kad rasis tarp jų ir stambių verslininkų, mokslo ir meno žmonių. Pinigai svarbu, bet ne svarbiausia. Kas darbu, kas pinigais, kas patarimais prisidės prie kilnių tikslų…
Nemanau, kad mūsų tikslai greitai spręsis, bet ir nemanau, kad marias laiko tam sugaišim. Jau tai, kad mes buriamės, kad džiaugiamės susitikę, yra puiku.
Spėitliaus tradicijas reikia auginti. Viskas bus gerai.
SEDIŠKIAI MOKA SUTARTI DĖL BENDRO REIKALO
Daiva ŠTAKONAITĖ,
Mažeikių rajono savivaldybės vyr. architektė.
– Esu racionali pragmatikė, neskubu krykštauti, kol nėra rezultato. Įsteigtu sediškių spėitliumi noriu tikėti. Išrinkom vadovu jauną, ramų, darbštų ir entuziazmo nestokojantį žmogų. Jeigu sugebėsim sudominti savo tikslais po pasaulį išsibarsčiusius sediškius, turėsim įdomios veiklos. Tikiuosi, kad mūsų vadovas mus „įveiklins“, o mes jau prisidėsime visomis išgalėmis.
Svarbu, kad neprisidarytume juridinių klaidų, kad niekam „ant sprando neužsėstumė“… Veiklos dirvonai gali būti platūs, gali būti ir labai konkretūs. Bus matyti, kaip apsibrėšime nuostatas. Sedoje visada buvo sutarimas dėl bendro reikalo. Visada bus žmonių, iš šono stebinčių, visada bus pagalbos ranką tiesiančių. Svarbu, kad būtų lyderių.
NARYSTĖ TURĖTŲ BŪTI GARBĖS REIKALAS
Konstantinas Gailius,
verslininkas, haiku meistras.
– Mokyklą Sedoje baigiau 1969 metais. Praeiti gyvenimo universitetai, sukaupta didelė patirtis, todėl sakau, kad nėra ko daug apie tikslus – ką veiksim, ką remsim, ką pirksim, nedera kalbėti, kol neturim pinigų. Svarbu atsidaryti sąskaitą ir įsivesti pradinį stojamąjį mokestį. Žmogus gali pervesti 20 eurų, o gali ir 200 ar 1000. Priklauso nuo jo galimybių ir geros valios.
Šiaip turėtų garbės reikalas spėitliaus nariu būti. Galim organizuoti metų balių su Sedos dailininkų meno kūrinių aukcionais. Tokiu būdu taip pat surinktume pinigų mūsų fondui. Galim kviesti daug per gyvenimą nuveikusius sediškius ir juos pagerbti…
Vo rokousemuos vėsumet žemaitėškā.
Jūratė MEDEIKYTĖ
Nuotr. iš organizatorių archyvo
