Kitą šeštadienį, birželio 5 dieną, bus minimos poeto Vytauto Mačernio 100-osios gimimo metinės.
Šios sukakties proga Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos bendruomenė visus šiuos metus įgyvendina daug įvairių iniciatyvų.
Tikrąją poeto gimimo dieną gimnazijoje bus rengiama konferencija.
Iniciatyva – iš Šarnelės
Kaimyninio Plungės rajono, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorės bei poeto V. Mačernio gimtojo Šarnelės kaimo bendruomenės pirmininkės Rimos Jokubauskienės iniciatyva ir pastangomis 2021-ieji metai Seimo buvo paskelbti Vytauto Mačernio metais.
Jauniausiam lietuvių literatūros klasikui dedikuotais metais įvairių šalies miestų bei miestelių, ugdymo įstaigų bei organizacijų nariai įgyvendino daug įvairių iniciatyvų. Jomis siekta paminėti poeto sukaktį, įprasminti jo kūrybą.
Inicijavo konkursus
Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos bendruomenė, minėdama poeto šimtmetį, surengė respublikinį moksleivių meninio skaitymo konkursą „Yra pasauly tik vaikystė, saulė ir namai“.
Šiuo metu vyksta šiai progai skirti dailės ir rašinių konkursai, abiejų jų pavadinimas „Aš pažinau karalių tavyje“.
Nuo vasario pradžios gimnazijoje vyksta projektas „Mačernis ir mes“.
Gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Dalia Sakalauskienė pasakojo, kad kiekviena klasė, pradedant pačiais mažiausiais mokinukais, turi savo savaitę ir gauna po citatą iš poeto eilėraščių, sonetų. Tada tą citatą interpretuoja savaip, pasitelkia kūrybiškumą, išmonę, technologijas ir interpretacijos rezultatus įkelia į gimnazijos paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.
Surengs konferenciją
Artėjant birželio 5 dienai, pagal Sedos gimnazijos mokinės Gabrielės Toliautaitės piešinį buvo sukurti ir atspausdinti atvirlaiškiai.
„Idėja tokia, kad įvairių klasių mokiniai rašys ir siųs atvirlaiškius tam, kam sugalvoja. Galbūt kaimynui, galbūt Prezidentui, tačiau atvirlaiškiais bus skleidžiama žinutė apie tai, kad šie metai yra Vytauto Mačernio metai, kad Sedos gimnazija mini poeto šimtmetį“, – iniciatyvą apibūdino pašnekovė.
O metų kulminacija bus kitą šeštadienį gimnazijoje vyksianti konferencija „Tu, žmogau, gyvenimo išsiilgęs amžino, neamžinas esi“. Jos metu pranešimus skaitys profesorės Viktorija Daujotytė, Brigita Speičytė, docentas Mindaugas Kvietkauskas ir istorikas Povilas Šverebas.
Vyks į poeto gimtinę
Atsižvelgiant į galiojančias karantino sąlygas, konferencijos dalyvių, norinčių atvykti į gimnaziją ir konferenciją stebėti „gyvai“, skaičius bus ribojamas. Tačiau organizatoriai planuoja konferenciją transliuoti internetu. Norintieji ją stebėti turėtų susisiekti su organizatoriais, užsiregistruoti, kad būtų atsiųsta informacija dėl prisijungimo.
Po konferencijos jos dalyviai vyks į Šarnelę lankyti V. Mačernio kalnelio, skaityti poeto „Vizijų“. Tokią tradiciją – poeto gimimo ir mirties dienomis vykti į Šarnelę, gimnazijos bendruomenė puoselėja jau daug metų.
Sedoje mokėsi ketverius metus
V. Mačernis gimė Šarnelės kaime ūkininkų Vladislovo ir Elžbietos Mačernių šeimoje.
Kelis mėnesius jis lankė Šarnelės pradinę mokyklą, o 1931–1935 metais mokėsi Sedos valdžios vidurinėje mokykloje. 1935–1939 me-tais mokslus tęsė Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijoje ir ten mokydamasis įsijungė į jaunųjų ateitininkų veiklą.
Pirmasis V. Mačernio eilėraštis „Tėviškė“ 1936 metais publikuotas gimnazijos „Šatrijos Raganos“ literatų būrelio šapirografuotame laikraštyje „Šešios žaros“. Savo kūrinius poetas skaitė draugams, publikavo ateitininkų žurnaluose. Nuo 1939-ųjų metų rudens V. Mačernis buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentas. Studijavo anglų kalbą ir literatūrą.
Po metų Teologijos-filosofijos fakultetas, kuriame jaunuolis studijavo, iš Kauno buvo perkeltas į Vilnių. Du semestrus išklausęs anglų kalbos kursą V. Mačernis pasirinko filosofiją, kurią studijavo iki pat universiteto uždarymo. Laisvalaikiu dirbo Vilniaus senamiesčio ir Dailės muziejaus gidu.
Ruošėsi išvykti, bet nesuspėjo
Kai 1943-ųjų kovą universitetas buvo uždarytas, poetas grįžo į tėviškę. Šarnelėje jis kūrė, tvarkė savo rankraščius, savarankiškai mokėsi prancūzų kalbos, nes ruošėsi išvykti mokytis į Prancūziją, į Sorbonos universitetą. Kadangi mokėjo lotynų, vokiečių, graikų, prancūzų, anglų, rusų, italų kalbas, į lietuvių kalbą vertė kitų autorių tekstus.
V. Mačernio kūryba buvo publikuojama laikraščiuose „Naujoji Lietuva“ ir „Studentų dienos“.
Poetas buvo apsisprendęs trauktis į Vakarus, tačiau to padaryti nespėjo, 1944 metų spalio 7 dieną žuvo nuo atsitiktinės artilerijos sviedinio skeveldros. Artimieji jį palaidojo Šarnelėje, ant tėviškės kalnelio.
Dauguma V. Mačernio kūrinių parašyta Šarnelėje, pats poetas nespėjo išleisti nė vieno savo poezijos rinkinio. Šiuo metu yra žinoma 211 jo eilėraščių.
