Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos pedagogų bendruomenė įsitikinusi, kad jų stiprybė slypi šaknyse – nuo seno čia gyvenančių žmonių bendravime ir tradicijose.
„Jeigu pyksiesi mokykloje, kaip bendrausi miestelyje? Juk dauguma mūsų – vietiniai arba Sedos marčios,“ – vienas per kitą pasakojo pedagogai.
Pokalbį apie šią mažą bendruomenę vainikavo patiekalų ragavimas ir dalijimasis receptais.
LABIAUSIAI PASIGES BENDRAVIMO
Po pamokų susirinkę pedagogai „Santarvei“ paaiškina: kadangi mokykloje dirba apie keturiasdešimt žmonių, tad nėra taip, kad vienas kito nepažintų arba nebūtų noro bendrauti. Tačiau moterys nusišypso: kadangi gyvenimas čia verda nuo skambučio iki skambučio, tad pasitaiko, kad per savaitę su geriausia drauge tik prasikeiti.
Sedoje mokiusis, o dabar antrus metus gimnazijoje dirbanti Rasa Čičirvaitė patikina: kai atvažiuoji dirbti į savo buvusių pedagogų kolektyvą be baimės, tai rodo, kad čia geri, laisvi ir gražūs mokinių ir mokytojų santykiai.
Šiuos žodžius tuojau atliepia vyresnioji pedagogų karta: kada reikės palikti mokyklą, tai labiausiai ilgėsis bendravimo su kolegomis. Jie nusijuokia: net ir gimnazijos direktorės Genoveitos Gricienės čia niekas nebijo, mat žino, kad pirmiausia bet kokia situacija bus priimta žmogiškai.
Ar labiau moteriškame kolektyve nepasitaiko intrigų ir barnių? Pedagogai samprotavo: „Mes esame vietiniai, ir jeigu mes pyksimės, tai kaip po darbo elgsimės? Susitiksime ir nesikalbėsime vienas su kitu? Arba blogai vienas apie kitą kalbėsime?“
PASISĖDĖJIMAI – SU „FIRMINIAIS“ PATIEKALAIS
Po darbo pedagogai kartkartėmis susirenka pasidalinti savo džiaugsmais ir patirtimi. Gimnazijoje veikia mokytojų Kavos gėrėjų klubas, kurių susitikimų metu kalba dažniausiai sukasi apie vyrus. Aktyviai dirba Moterų klubas: čia mokomasi ir problemas spręsti, ir puokštės kūrimo ar velykinių kiaušinių dažymo meno.
O kai vyksta mokytojų pasisėdėjimai, dažniausiai neapsieinama be „firminių“ patiekalų.
Susitikimo su „Santarve“ metu N. Songailienė vaišino šaltalankių gėrimu, kurį žiemą skiedžia su karštu vandeniu, ir išeina arbata, o vasarą toks gėrimas atgaivina.
R. Čičirvaitė pasidalijo patirtimi, kaip paskaninti sūrį: naminį sūrį įtrina mėgstamais prieskoniais (žolelėmis, česnaku ar kokiais pipirais), įkiša į polietileninį maišelį ir porai valandų deda į šaldytuvą. Kolegės nepažino, kieno šis naminis sūris, mat susigėrę prieskoniai pakeitė gaminio skonį.
Prakalbus apie vidury stalo pūpsojusį tortą, moterys kone choru konstatavo: per dešimt metų nesame atsivalgę šito torto.
Laima Mažrimienė nusišypso: jis firminis tapo dėl to, kad į vieną sudedamos skirtingos receptūros. Čia galima rasti medučio, kakavinio sluoksnio bei „Napoleono“.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Susirinkę pedagogai pirmiausia vaišinosi sula, o paskui pristatė savo mėgstamiausius gaminius. Mokytojai prisipažįsta, kad eksperimentams virtuvėje dažnai pritrūksta laiko.
Sediškės siūlo pasigaminti
NIJOLĖS SONGAILIENĖS PYRAGAS
Gerai išplakti šešis kiaušinius ir aštuonis šaukštus cukraus. Moteris pastebėjo, kad pyrago sėkmė priklauso nuo šio plakinio: reikia labai gerai viską išplakti, kad nebeliktų cukraus kruopelių. Tada kur ne kur, ne į vieną vietą, supilti aštuonis šaukštus aliejaus, nemaišyti. Sudėti septynis ar aštuonis kupinus šaukštus miltų (priklausomai nuo kiaušinių dydžio), išmaišyti. Paskutinis žingsnis – sudėti pusę pakelio vokiškų (patartina!) kepimo miltelių ir dar kartą išmaišyti. Tešla gaunasi skystoka, pilama. Jei norisi, galima įdėti pjaustytų obuolių ar džemo.
Kepama apie 180 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 45 minutes.
N. Songailienė siūlo patiems prisiruošti šaltalankių gėrimo. Šaltalankius nuskinti su šakelėmis, žirklėmis nukarpyti lapelius, o šakeles su uogomis nuplauti virintu vandeniu.
Pasiruošti kelis sluoksnius marlės, ant jos skersai sudėti šaltalankių šakeles, suvynioti ir už marlės galų sukti, tarsi gręžiant. Taip apsaugosite rankas nuo spyglių.
Moteris nuramina: tai ilgai neužtrunka. Ji išbandžiusi kelis šaltalankių gėrimo ruošimo būdus. Svarbu pagal skonį įdėti cukraus, o išsunktas sultis galima ir kaitinti, ir nekaitinti.
STANISLAVOS PETKIENĖS ŠVEICARIŠKAS RIEŠUTŲ PYRAGAS
Tešla: 300 g miltų, 200 g cukraus, 250 g atšaldyto margarino, 1 kiaušinis, žiupsnelis druskos.
Įdaras: 200 g cukraus, 300 g migdolų riešutų, 100 g grietinėlės, 3 šaukštai medaus, 1 trynys, 1 šaukštas pieno.
Išsijotus miltus suberti ant stalo kampo, sudėti gabaliukais sukapotą margariną. Berti 200 g cukraus, druskos, įmušti kiaušinį. Viską kapoti plačiu peiliu, paskui gerai rankomis suminkyti kietą, trapią tešlą. Ją suvynioti į maistinę plėvelę, dėti valandai į šaldytuvą.
Riešutus sukapoti. Ant vidutinio kaitrumo ugnies pagruzdinti cukrų, suberti riešutus, dar pakepinti. Supilti grietinėlę ir medų – užvirinti, o vėliau ataušinti.
Orkaitę įkaitinti iki 200 laipsnių. Tešlą iškočioti į 3–4 cm storio lakštą. Pusę dėti į skardą, sudėti įdarą, užkloti likusia tešla. Aptepti išplaktu tryniu ir kepti 40 minučių. Ištraukus suvynioti į drobę ir nokinti tris paras.
AUDRONĖS ČIAPIENĖS PYRAGĖLIAI SU DŽIOVINTAIS GRYBAIS
Reikia: 500 g šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos (turint laiko, jos galima pasidaryti patiems), 100 g džiovintų baravykų, 100 g svogūnų, žiupsnelio druskos ir trupučio aliejaus.
Džiovintus baravykus reikia apmerkti iš vakaro, išvirti juos pasūdytame vandenyje. Išvirusius smulkiai supjaustyti kubeliais arba stambiai sumalti.
Svogūnus supjaustyti kubeliais ir pakepinti su aliejumi. Baigiant kepti sudėti paruoštus baravykus ir dar truputį kartu pakepti.
Šaldytą sluoksniuotą tešlą paruošti, kaip nurodyta ant pakuotės. Supjaustyti trikampėliais, po truputį dėti paruošto įdaro, užspausti kraštus ir viršų aptepti kiaušinio plakiniu. Kepti vidutinio karščio orkaitėje, kol gražiai pagels.
