Trečias sediškių bandymas pakeisti seniūną Stasį Kelerį rezultatų nedavė. Savivaldybės administracijos vadovų teigimu, seniūnas nepadarė nieko tokio, už ką reikėtų taikyti drausmines nuobaudas.
Seniūnas sulaukė tik savo kolegų pamokymų.
NEPATENKINTI VADOVU
Sedoje veikiančių penkių įstaigų vadovai kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių Bronių Kryžių, prašydami pakeisti seniūną Stasį Kelerį. Argumentus jie išdėstė ne tik raštu, bet ir susitikę su Savivaldybės administracijos vadovais.
Prašyme nurodoma, kad seniūnas nebendrauja su seniūnijoje esančiomis įstaigomis, organizacijomis, nesprendžia kylančių problemų, nesitaria su gyventojais, nesirūpina tvarka Sedoje, švara, apšvietimu, nesprendžia kultūrinių kraštovaizdžio objektų naikinimo problemos.
Tai buvo trečias sediškių bandymas pakeisti seniūną. Pirmą kartą S. Keleriu nepatenkinti žmonės į Savivaldybės administracijos direktorių kreipėsi prieš ketverius metus. Skunde išvardintus faktus aiškinosi komisija, tačiau seniūno kaltės neįžvelgė.
Po dvejų metų istorija pasikartojo, tačiau ir vėl tikrintojų išvados buvo palankios seniūnui.
VADOVAUJASI ĮSTATYMU
S. Keleris seniūno pareigas eina nuo 2000-ųjų. Į šias tuo metu politinio asmeninio pasitikėjimo pareigas socialdemokratas buvo paskirtas tuomečio mero Vidmanto Macevičiaus potvarkiu. S. Keleris šiose pareigose liko ir pasikeitus seniūnų statusui.
„Šiuo metu seniūnas yra valstybės tarnautojas. Jam galioja Valstybės tarnybos įstatymas. Atleisti iš darbo galima tik už grubius, šiurkščius darbo drausmės pažeidimus“, – komentavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Paradnikas, vadovavęs komisijai, kuri aiškinosi sediškių skundą.
Savivaldybės personalo tarnybos vedėja Sandra Lukošaitienė prisiminė, kad prieš kelerius metus seniūnas yra sulaukęs žodinio įspėjimo – kitokių nuobaudų neturi. Atleisti iš darbo galima, kai skiriamas antras griežtas papeikimas.
Nuobauda – atleidimas iš darbo taikoma už šiurkštų pažeidimą – kai valstybės tarnautojo elgesys diskredituoja valstybės tarnybą, pažeidžia žmogaus konstitucines teises, kai jis piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, darbe be pateisinamos priežasties nebūna vieną ir daugiau darbo dienų, kai pasirodo darbe neblaivus, apsvaigęs ir kt.
TRŪKO KONKRETUMO
R. Paradnikas „Santarvei“ sakė, kad komisija nenustatė konkrečių faktų, dėl kurių S. Keleriui būtų galima taikyti administracinę ar drausminę atsakomybę.
Be R. Paradniko, komisijoje dirbo dar keturi Savivaldybės specialistai. Komisija situaciją aiškinosi vietoje: tikrino dokumentus, apžiūrėjo miestą, išklausė atsakingų institucijų nuomonės.
„Sediškių prašyme surašyti bendri kaltinimai. Minimų problemų sprendimas ne tik nuo seniūno priklauso. Už ką bausti? Už bendrą vaizdą?“ – retoriškai klausė komisijos pirmininkas.
Kaip pavyzdį R. Paradnikas minėjo sediškių priekaištą seniūnui dėl apleistų pastatų. Komisija išsiaiškino, kad miesto vaizdą darkantys pastatai turi savininkus, kurie ir privalo juos sutvarkyti. Be to, apleistais pastatais rūpinasi, jų savininkams protokolus rašo už tai atsakinga Savivaldybės specialistė.
„Seniūnas dėl tokios situacijos tik gali kalbėtis su pastatų savininkais, tačiau su juo teikiasi kalbėti ne visi“, – komentavo pašnekovas.
Komisija neįžvelgė netvarkos mieste. Esą visur pakankamai švaru, konteineriai išvežti, lapai nugrėbti.
Keturiolikos lapų S. Kelerio byloje yra ir Aplinkos apsaugos agentūros pažyma. R. Paradnikas paaiškino, kad į šią instituciją buvo kreiptasi dėl to, kad prašymo autoriai seniūną apkaltino kraštovaizdžio naikinimu.
Agentūra atsakė, kad per trejus pastaruosius metus Sedos seniūnijoje už aplinkos reikalavimų pažeidimus buvo taikytos 3 nuobaudos, tačiau S. Kelerio tarp nubaustųjų nebuvo.
NERANDA KALBOS
Seniūnijas kuruojantis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Paradnikas nieko blogo negalėjo pasakyti apie S. Kelerio darbą.
„Kiek aš jį pažįstu, atrodo, jis stengiasi, lekia“, – teigė pašnekovas.
R. Paradnikas pasidžiaugė, kad seniūno iniciatyva išplėstos, vielos tinklu aptvertos Grūstės kapinės.
Sutvarkyta kapinių aplinka, išlygintas šalia buvęs sąvartynas, pastatyti konteineriai.
Direktoriaus pavaduotojas pripažino, kad seniūnų darbas nėra lengvas, tuo labiau kad ir finansinės galimybės riboja problemų sprendimą, šiemet sumažėjo viešųjų darbų.
Pašnekovas akcentavo, kad Sedos seniūnijoje nėra nei blogiau, nei geriau kaip kitur.
„Daug kas priklauso nuo santykių su bendruomene, kaip sugebama bendrauti su žmonėmis. Sedoje įžvelgiamas įsisenėjęs konfliktas tarp Kelerio ir Gricienės (Sedos bendruomenės pirmininko pavaduotojos – B. R.)“, – skundų seniūnu priežastis akcentavo komisijos pirmininkas.
R. Paradnikas mano, kad S. Keleris, kaip valdžios atstovas, turėtų lanksčiau dirbti su žmonėmis, ieškoti kompromiso.
AUKLĖJO KOLEGOS
Spaudoje pasirodžius publikacijoms apie sediškių bandymus atstatydinti S. Kelerį, sujudo kiti seniūnai. Susipažinę su sediškių prašymu ir išklausę S. Kelerio, seniūnų sueigoje jie nutarė ginti kolegą.
Savivaldybės administracijos direktoriui B. Kryžiui buvo įteiktas seniūnų prašymas ištirti sediškių priekaištų pagrįstumą ir S. Kelerį palikti dabartinėse pareigose.
„Mes žinome seniūnų funkcijas. Kaltinimai labai nekonkretūs. Esą miestas apleistas. Iš ko jį sutvarkysi, jei biudžetas kiauras? Kiek lėšų gavo, tiek darbų atliko. Daugelio problemų, kurias kelia sediškiai, seniūnas išspręsti vienas nepajėgus, nes tam reikia didesnių įgaliojimų negu yra dabar“, – kolegą bandė suprasti Mažeikių miesto seniūnas Petras Užkuras. Anot pašnekovo, nėra tas Keleris toks blogas, kokį jį bando parodyti skundo autoriai. Esą dėl seniūno išpuolių kaltas konfliktas tarp personalijų – seniūno ir Genoveitos Gricienės.
Seniūnų sueigoje kolegos nurodė S. Keleriui jo klaidas ir patarė keisti darbo stilių bendraujant su seniūnijų gyventojais, įmonėmis ir organizacijomis.
ĮŽVELGĖ POLITIKAVIMĄ
S. Keleris yra Mažeikių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos narys. Profsąjunga irgi neliko abejinga paviešintiems faktams. Į visuotinio susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas, susijęs su sediškių prašymu pakeisti seniūną S. Kelerį.
Kolegos iš profesinės sąjungos nurodė seniūnui daugiau dėmesio skirti gyventojams, dažniau tirti viešąją nuomonę ir aktyviau pasisakyti žiniasklaidoje.
Profsąjungos komiteto pirmininkas Pranas Noreika taip pat mano, kad sediškių susipriešinimo priežastis yra konfliktas tarp Kelerio ir Gricienės. Kuris pirmas turėtų ištiesti kitam ranką, pašnekovas nesiryžo atsakyti.
„Nesu tiek įsigilinęs į konfliktą, reiktų ten būti. Tačiau tame konflikte įžvelgiu politikavimą“, – lakoniškai atsakė komiteto pirmininkas.
PAŽADĖJO ATSIŽVELGTI
Seniūnas S. Keleris patikino teigiamai vertinąs kritiką, jeigu ji neprasilenkia su faktais. Nors paskutiniame sediškių prašyme išdėstytiems kaltinimams jis turi savo paaiškinimus, tačiau ant jo autorių sakė nepykstąs. „Niekas nepasikeitė. Karo stovio nėra. Dirbu kaip dirbęs“, – pridūrė pašnekovas.
Seniūnas sutiko su kai kuriomis kolegų pastabomis dėl jo charakterio.
„Nesu šventas. Sąrašas didelis būtų, jeigu savo trūkumus ir klaidas surašyčiau“, – pasišaipė iš savęs.
Esą gal kam ir piktesnį žodį pasakąs, ir jo nekokią praeitį primenąs. Seniūnas patikino, kad bandys reaguoti į kolegų išsakytas pastabas dėl darbo stiliaus.
KOMISIJA NUSTEBINO
Renavo bendruomenės pirmininkė Irena Barkauskienė „Santarvei“ sakė nesigailinti, kad ji buvo tarp penkių sediškių, pasirašiusių prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui dėl S. Kelerio pakeitimo. Esą šis prašymas buvo geras spyris seniūnui. Moteris pasidžiaugė, kad per trumpą laiką seniūnas net keturis kartus sureagavo į bendruomenės bėdas: patvarkytas apšvietimas, nugreideriuotas kelias, nuvalytas sniegas, seniūnas dalyvavo vakaronėje.
Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė ir Sedos bendruomenės pirmininko pavaduotoja G. Gricienė nustebo iš „Santarvės“ sužinojusi, kokias išvadas surašė komisija.
„Nesuprantu, kas ką tyrė, kas ko klausė. Komisija nebuvo su mumis susitikusi“, – stebėjosi pašnekovė.
Dar labiau ją nustebino tai, kad komisija sediškių prašyme pasigedo konkrečių faktų dėl seniūno darbo trūkumų.
„Mes manėme, kad jų atmintis ilgesnė. Juk savo laiku mes buvome kelis puslapius surašę tų faktų, bet turbūt jų niekas neskaitė“, – replikavo bendruomenės lyderė.
Jeigu Savivaldybei toks seniūnas geras, G. Gricienė sakė daugiau nesiimsianti jokių veiksmų.
TIESIOGINIAI RINKIMAI?
Pats S. Keleris „Santarvei“ yra sakęs, kad laukia tiesioginių rinkimų, nes jie padėtų pasitikrinti, kiek sediškių seniūną palaiko.
Tačiau ne visi politikai ir eiliniai gyventojai pasisako už tiesioginius rinkimus. Abejojama, ar esame subrendę tokiems rinkimams.
„Ar neatsitiktų taip, kad rinktume neblogą, „dūšios“ žmogų? Tačiau būti tik geru žmogumi nepakanka, reikia būti ir geru specialistu: išmanyti įstatymus, sugebėti priimti sprendimus, mokėti bendrauti su žmonėmis“, – samprotavo Mažeikių seniūnas, Lietuvos seniūnų asociacijos valdybos narys Petras Užkuras.
Esą dažna seniūnų kaita turėtų neigiamų dalykų: naujam žmogui reikia laiko perprasti darbo specifiką. Be to, tiesioginiai seniūnų rinkimai įmanomi tik pakeitus Savivaldos įstatymą, seniūnams suteikus visiško savarankiškumo statusą, nes be šito būtų neįmanoma vykdyti rinkėjams duotų pažadų.
Nuotr. iš redakcijos archyvo: Seniūnu nepatenkintiems sediškiams S. Kelerio atstatydinti nepavyko.
