Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Seimas pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama didinti pajamų apmokestinimo progresyvumą, sumažinant mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, paskirstyti mokestinę naštą tarp darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo, pasiruošti prisijungimui prie Einamųjų nematomų operacijų liberalizacijos kodekso.
Ir mažinamas, ir didinamas
Svarstomu projektu siūloma padidinti maksimalų taikytiną mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų.
Maksimalus NPD būtų taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 325 eurai per mėnesį arba 3900 eurų per metus). Jei gyventojo pajamos per mėnesį viršys minimalią mėnesinę algą (šiuo metu 325 eurų per mėnesį arba 3900 eurų per metus), pagrindinis NPD atitinkamai mažinamas, apskaičiuojant jį pagal nustatytą formulę, pagal kurią NPD mažinamas taip, kad kiekvieniems papildomiems 25 eurams tenka 8,5 euro mažesnis NPD.
Siūloma padidinti šiuo metu taikomą papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) nuo 60 iki 120 eurų už kiekvieną vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį), jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą.
Keistųsi ir neįgaliesiems
Projektu taip pat numatoma padidinti neįgaliems asmenims taikomą individualų neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 235 iki 270 eurų per mėnesį – asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis arba senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi didelių specialiųjų poreikių, taip pat asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra sunkaus neįgalumo lygio. Nuo 175 eurų iki 210 eurų per mėnesį – asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra vidutinio ar lengvo neįgalumo lygio.
Ir daugiau pakeitimų
Siekiant tolygesnio mokestinės naštos pasiskirstymo tarp darbo ir kapitalo bei didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo, siūloma nuo 3000 iki 500 eurų sumažinti neapmokestinamą pajamų ribą iš vertybinių popierių perleidimo ir palūkanoms iš indėlių ir skolos vertybinių popierių.
Kartu siūloma nuo 5 metų iki 10 metų ilginti kito nei gyvenamasis būstas (gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpį, po kurio pajamos iš šio turto perleidimo būtų neapmokestinamos.
Siekiant pasiruošti prisijungimui prie Einamųjų nematomų operacijų liberalizacijos kodekso, teikiamu įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš pajamų gali atimti per mokestinį laikotarpį patirtas išlaidas – gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis ir įmokas į pensijų fondus, jeigu įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje.
