Kaimo seniūnijos iš 1,7 milijono litų, skirtų keliams tvarkyti, kol kas panaudojo tik per 700 tūkstančius. Savivaldybės vicemeras Jonas Siminkevičius baiminasi, kad šiemet gali būti nebesuspėta išleisti tikslinių lėšų. Anot jo, jeigu taip atsitiktų, kitąmet nebebūtų moralinės teisės kaimui vėl prašyti pinigų.
PINIGAI KAIMUI –
ATSKIRA EILUTE
J. Siminkevičius „Santarvei“ sakė, kad pinigai seniūnijų kelių priežiūrai skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Prieš trejus metus vicemerui, Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto pirmininkui, pavyko apginti poziciją, kad kaimui skiriami pinigai sąmatoje būtų įrašyti atskira eilute.
„1,7 milijono litų yra nemaža parama kaimui. Šie pinigai gali būti naudojami seniūnijų keliams žvyruoti, greideriuoti, gyvenviečių gatvėms asfaltuoti“, – aiškino vicemeras. Jis prisipažino, kad būtų apmaudu, jog dalis pinigų taip ir liktų popieriuje ir nebūtų panaudota pagal paskirtį.
LAIKAS TRUMPĖJA,
ORAI PRASTĖJA
Kol kas seniūnijos kelių priežiūrai išleido apie 730 tūkstančių litų, arba 41,8 proc. visos skirtos sumos.
J. Siminkevičius pastebėjo, kad šioje srityje geriausiai tvarkosi Viekšnių seniūnija, iš 150 tūkstančių litų panaudojusi 141 tūkstantį, arba 93 proc. sumos.
Šerkšnėnų seniūnija numatytiems darbams išleido 61 proc., Židikų – 70 proc. skirtos sumos. Tačiau Mažeikių apylinkės seniūnija iš 105 tūkstančių litų sugebėjo panaudoti tik 10 tūkstančių, Sedos – iš 140 tūkstančių litų … vos 5 tūkstančius.
„Laiko iki metų pabaigos yra pakankamai. Jeigu liks nors tūkstantis, aš apsiimu iš savo algos tą sumą padengti“, – „Santarvei“ optimistiškai kalbėjo Sedos seniūnas Stasys Keleris.
STIPRINS
KONTROLĘ
Vicemeras J. Siminkevičius ne toks optimistiškas, kaip Sedos seniūnas. Iki metų pabaigos liko tik keturi mėnesiai, be to, rudens orai nebe tokie palankūs.
Per penktadienį vykusią seniūnų sueigą vicemeras bandė išsiaiškinti, kas trukdo geriau organizuoti ir sparčiau panaudoti iš specialiosios programos gautas lėšas.
Seniūnai bandė kaltę suversti rangovinėms organizacijoms: esą jos labai užimtos darbais, tenka ilgai laukti eilės.
J. Siminkevičius spėja, kad dėl šito kaltos ir pačios seniūnijos, per vėlai pateikusios rangovams užsakymus.
„Besąlygiškai kontroliuosiu, kaip vykdoma programa. Anksčiau kas mėnesį iš seniūnijų rinkau informaciją apie atliktus darbus, dabar tai darysiu kas dekadą“, – žadėjo J. Siminkevičius.
NUSPRĘSTA
IŠSIAIŠKINTI
SITUACIJĄ
Pastaruoju metu vis dažniau problemų kyla su privačių gręžinių savininkais dėl vandens tiekimo. Apie jas ne kartą yra rašiusi ir „Santarvė“.
Savivaldybės tarybos sprendimu Geidžių, Račalių, Užlieknės, Bugenių ir Purvėnų gręžiniai perduoti UAB „Mažeikių vandenys“.
Buvusieji kolūkių vandentiekiai, perėję į privatininkų rankas, nėra teisiškai įregistruoti. Be šito, Mažeikių vandenys negali įsiteisinti perduoto turto.
Savivaldybės taryba nutarė paimti 50 tūkstančių litų iš vandens nugeležinimui skirtos sumos (iš viso buvo 240 tūkst. litų), kad būtų galima sutvarkyti minėtų penkių gręžinių teisinę registraciją.
„Negalime stichiškai spręsti problemos. Seniūnų paprašėme, kad pakalbėtų su gręžinių savininkais apie jų planus dėl šio turto ir iki spalio 1 dienos šią informaciją pateikti Savivaldybei. Būtina žinoti, kiek gręžinių iš privačių asmenų teks perimti ir pagal tai parengti programą, suplanuoti lėšas“, – „Santarvei“ sakė J. Siminkevičius.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
J. Siminkevičius žadėjo griežčiau kontroliuoti, kad seniūnijos panaudotų visus kelių priežiūrai skirtus pinigus.
