Eimantas Salatka sakė, kad paskutiniai seniūnaičių rinkimai buvo sėkmingesni, nes pasikeitė teisės aktai. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Nuo pavasario Mažeikių rajone vyko seniūnaičių rinkimai, kai kuriose seniūnaitijose jie buvo surengti pakartotinai.
Šiuo metu tik viena rajono seniūnaitija iš 60-ies dar neturi savo vadovo.
Trūksta tik vieno
Devynios Mažeikių rajono seniūnijos yra suskirstytos į 61 seniūnaitiją. Šiuo metu tik Sedos seniūnijos Šiaurės seniūnaitija yra likusi be seniūnaičio, kadangi nebuvo kandidato šioms pareigoms. Dažniausiai seniūnaičių rinkimai neįvyksta, nes nesusirenka reikalingas rinkėjų skaičius arba neatsiranda žmonių, sutinkančių imtis šių visuomeninių pareigų.
Dėl šios priežasties praėjusią kadenciją nė vieno seniūnaičio neturėjo Mažeikių miesto seniūnija, šiais metais rinkimai čia buvo sėkmingesni.
Ne pirmą kadenciją perrenkami seniūnaičiai teigia, kad gerų rezultatų galima pasiekti tik tada, kai bendram darbui sutelkiami seniūnaitijos žmonės, kartu dirba ir seniūnaičiai, ir seniūnai.
Pasikeitė rinkimų tvarka
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Salatka „Santarvei“ sakė, kad paskutiniai seniūnaičių rinkimai buvo sėkmingesni, nes pasikeitė teisės aktai – dabar rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 5 proc. seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti.
Neįvykus rinkimams (nesant nė vieno kandidato į seniūnaičius, gyventojams neatėjus į susirinkimą ar į apklausą), pakartotiniai rinkimai organizuojami ne vėliau kaip per du mėnesius.
Pakartotiniuose rinkimuose laimi tas, kas surenka daugiausiai atėjusių seniūnaitijos gyventojų balsų. Anksčiau rinkimai buvo laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip 50 rinkėjų.
Pasak E. Salatkos, būtent šis reikalavimas dažniausiai kliudė vykdyti rinkimus.
Suteikta galių
Nors seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais, jiems Vietos savivaldos įstatymas numato nemažai teisių. Seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, skatina gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, plėtoti ir organizuoti kultūrinį bei sportinį gyvenimą, prireikus dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir susitikimus su savivaldos, valstybės institucijų atstovais, turi teisę gauti informaciją apie savivaldybės institucijų parengtus teisės aktų projektus ir priimtus teisės aktus.
E. Salatkos teigimu, seninūnaičių veiklos rezultatai priklauso nuo to, kiek laiko jie skiria šiai veiklai, kaip bendrauja su žmonėmis, nuo asmeninių nuostatų ir net charakterio savybių.
„Yra tokių, kurie puikiai dirba kartu su seniūnais – tariasi su jais, koordinuoja darbus, tačiau yra ir tokių, kurie seniūnaitijos reikalus laiko aukščiau visko ir mano, kad gali nurodinėti seniūnams“, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Dirba nuo pirmos kadencijos
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, seniūnaičiai renkami trejiems metams, bet ateityje jų kadencija turėtų būti ilgesnė – ketverių metų.
Mažeikių rajone seniūnaičiai renkami nuo 2009-ųjų. Dalis jų perrenkama vis naujai kadencijai. Vienas tokių – Plinkšių seniūnaitis Edvardas Mineikis. Paklaustas, kaip jam sekasi išlaikyti gyventojų pasitikėjimą, plinkšiškis atsakė: „Viskas vyksta lyg ir savaime, tiesiog reikia pažinti žmones“.
Jis teigė puikiai sutariąs su Šerkšnėnų seniūne Alina Čekiene, tačiau neslėpė, kad tenka bendrauti ir su tokiais žmonėmis, kurie nelabai pritaria jo veiklai.
„Juk visiems geras nebūsi. Neprietelių visada atsiranda“, – „Santarvei“ sakė E. Mineikis.
Daugiau nei pusė nepasiima pinigų
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, nuo 2014 m. iš savivaldybių biudžeto seniūnaičiams galima kompensuoti su jų veikla susijusias kanceliarines, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidas.
Mažeikių rajono Savivaldybės tarybos sprendimu, visuomeniniais pagrindais dirbantys seniūnaičiai teisę gauti po 20 eurų mėnesio išmoką įgijo nuo 2015 liepos.
Suskaičiuota, kad savivaldybės biudžetui per metus seniūnaičiai kainuoja apie 15 tūkst. eurų. E. Salatka informavo, kad nė pusė seniūnaičių šių pinigų nepasiima. Pagrindinis pasiteisinimas – daug vargo, kol sutvarkoma reikiama dokumentacija.
Kompensacija už išlaidas mokama pasibaigus metams, kad ji būtų išmokėta, į savivaldybę reikia pristatyti dokumentus, pagrindžiančius patirtas išlaidas, mokant už ryšių paslaugas, kurą ir kanceliarines prekes.
