Seniūnų rinkimui tiesiogiai – raudona šviesa

ELTOS nuotrauka

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nepritarė siūlymui seniūnus rinkti tiesiogiai. Pagrindinis to motyvas – seniūno postas taptų politizuotas.

Reikėtų persvarstyti įstatymą

Siūlymą įteisinti tiesioginius seniūno rinkimus ir seniūno atšaukimo iš pareigų procedūrą, pakeisti seniūno statusą (vietoj šiuo metu galiojančio karjeros valstybės tarnautojo statuso nustatyti, kad seniūnas yra valstybės politikas, renkamas savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui), numatyti reikalavimus kandidatams į seniūnus siūlė Seimo narys Algis Strelčiūnas.
„Sprendimas – nepritarti, t. y. vienas iš konteksto, kalbant apie savivaldą, paimtų elementų, ir, jeigu būtų įgyvendintas, tai mes turėtume tokią situaciją, kad išrinktume seniūną kaip valstybės politiką (pabrėžiu, politiką), kuris būtų atsakingas, atskaitingas savivaldybės administracijai ar administracijos direktoriui, valstybės tarnautojas. Norint iš tikrųjų (…) įteisinti tam tikrų pareigybių politizavimą ir tiesioginius rinkimus, reikėtų peržiūrėti visą Vietos savivaldos įstatymą (…). Beje, įvairios koncepcijos yra svarstomos. Bet į galiojantį įstatymą įtraukus vieną šitą pataisą, tai tikrai prieštarautų bendriesiems teisės principams“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Išbalansuotų savivaldos sistemą

Pasak ministro, į problemos sprendimą reikia žiūrėti konceptualiai, nes vienos atskiros nuostatos pakeitimas išbalansuos visą savivaldos ir valstybės teisinę sistemą. Šiuo metu, anot S. Skvernelio, seniūnas yra valstybės tarnautojas, atliekantis techninį, ūkinį darbą ir, jeigu norima, kad atsirastų dar viena politinė pareigybė, ji turi atsidurti kažkokioje struktūrinėje hierarchinėje grandinėje.
„Jei (…) mes išrenkame seniūną, tai praktiškai seniūnija kaip ir tampa mini savivaldybe (…) su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – struktūrinėmis, finansinėmis ir t. t.“, – tikino Vidaus reikalų ministerijos vadovas.

Parodys praktika

S. Skvernelis teigė, kad savaitgalį pirmą kartą tiesiogiai renkami merai parodys paties modelio funkcionalumą, tai bus nauja praktika. Pasak jo, gali atsitikti taip, kad savivaldybių taryboje bus viena dauguma, o meras bus išrinktas atskirai, jis neturės daugumos palaikymo.
„Kaip tas modelis dėliosis, tiesiog praktika parodys. O seniūnijoje, manau, politikos turėtų būti kuo mažiau, tos pareigybės ir taip jau yra neoficialiai politizuotos šiandien. Tai visgi yra ūkinė, administracinė veikla arti gyventojų“, – sakė S. Skvernelis ir priminė, kad turime pakankamai gerai veikiantį seniūnaičių institutą, seniūnaičių rinkimus, kur dar reiktų pasitobulinti.
Pasak ministro, atstovavimas tiesiogiai renkant tarybą, merą ir dar seniūnaitį yra pakankama demokratijos išraiška. Tiesa, S. Skvernelio nuomone, seniūnaitis galėtų būti renkamas savivaldybių tarybų rinkimų metu, t. y. jo kadencija sutapatinta su savivaldos taryba, ir jis galėtų tapti bendruomenės lyderiu.