Liudvikas Kimtys spėja, kad bendra nuotrauka buvo daryta apie 1950 metus. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Pasidomėti senosios Laižuvos mokyklos istorija paskatino iš čia kilusio habilituoto fizinių mokslų daktaro, profesoriaus Liudviko Kimčio „Facebooko“ tinklalapyje pasidalytos nuotraukos.
Iki 1986 m. rugsėjo senajame pastate veikusią mokyklą dabar primena tik nuotraukos ir pamatų likučiai bei joje dirbusių mokytojų ir mokinių prisiminimai.
Nuotraukai – beveik 70 metų
Vienas tokių mokinių – šiuo metu sostinėje gyvenantis 77-erių L. Kimtys. Gimęs ir augęs netoli Laižuvos, čia baigęs septynmetę mokyklą, jis mokėsi Mažeikių vidurinėje mokykloje, o mokslininko karjerą pradėjo Vilniaus universitete.
L. Kimčio moksliniai darbai yra susilaukę aukščiausio įvertinimo: 1993 metais kraštiečiui skirta Nacionalinė mokslo premija, 1998 metais jis apdovanotas Norvegijos Karalystės riterio ordinu.
Per socialinius tinklus pavyko susisiekti su buvusiu laižuviškiu. Profesorius papasakojo tvarkęs senas nuotraukas ir jam kilusi mintis kai kurias įkelti į „Facebooką“.
L. Kimtys prisipažino nesitikėjęs, kad tiek daug žmonių sudomins nuotraukos, kuriose Laižuvos mokykla galėjusi būti užfiksuota apie 1950 metus. Tuo metu jis jau lankė mokyklą, tačiau neprisiminė, kokia proga vyko mokyklos bendruomenės „fotosesija“.
„Taip, aš tikrai esu toje nuotraukoje, bet gėda prisipažinti – savęs nerandu. Daugokai vandens nubėgo Vadakstyje per tą laiką…“ – kalbėjo profesorius.
Išlikę sentimentai mokyklai
L. Kimtys sakė kasmet atvažiuojąs į Laižuvą, nes čia palaidoti jo tėvai. Daugiau nelikę jokių pažįstamų, jokių giminaičių.
„Senosios mokyklos griuvėsius aplankau visada. Malonūs prisiminimai. Tik naujojoje mokykloje nė karto nebuvau, niekas su ja manęs nesiejo“, – teigė profesorius, apgailestaudamas, kad Laižuva šiuo metu liko be mokyklos.
Liudvikas Kimtys su pirmuoju mokyklos direktoriumi Leonardu Zubiu prie jos griuvėsių 2006 metais. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Sostinėje gyvenantis vyras ne kartą buvo užsukęs ir pas pirmąjį mokyklos direktorių Leonardą Zubį, kuriam dabar jau 95-eri. Nuo 1947 iki 1963 metų mokyklai vadovavęs pedagogas šiuo metu gyvena pas sūnųMažeikiuose. Paskutinį kartą L. Kimtys su juo buvo susitikęs 2006-aisiais.
„Direktorius buvo ypatingų gabumų organizatorius, mokinius įviliodavo į svarbius mokyklos teritorijos tvarkymo darbus.
Dabar net sunku ką nors įtikinti, kad mokiniai patys įrengė stadioną su futbolo aikšte bei bėgimo takais, krepšinio aikštę, botanikos sodą – dabar ten yra Laižuvos parkas su daugeliu mūsų sodintų medžių“, – prisiminimais dalijosi profesorius.
Buvo šeštasis vadovas
Nuotrauka, kurioje užfiksuota senoji Laižuvos mokykla, kelia sentimentų ir rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Sauliui Šiuriui. Šiaulių pedagoginį institutą baigęs jaunas specialistas vadovauti šiai mokyklai buvo paskirtas 1983-aisiais.
S. Šiurys prisiminė, kad pirmoji pažintis Laižuvoje įvyko su buvusiu mokyklos direktoriumi L. Zubiu. Jis nė pats nežino, kodėl Švietimo skyriaus vedėjas jį pirmiausia nuvežė pas buvusį vadovą, o ne pas tuo metu mokyklai dar vadovavusią Olgą Tėvelavičienę. L. Zubys su žmona svetingai priėmė, pažadėjo jaunam vadovui padėti.
S. Šiurys, šeštasis Laižuvos mokyklos vadovas, prisiminė ir „įšventinimą“ į naujas pareigas.
„Mokyklos vairą perėmiau ne nuo rugsėjo pirmosios. Buvo bene spalio mėnuo, tačiau šilta diena. Ceremonija vyko lauke. Direktorė išrikiavo visus mokinius, pristatė mane. O po to iškilmingai atidavė raktų ryšulį bei antspaudą“, – pirmąją darbo dieną Laižuvoje prisiminė pašnekovas.
Teko imtis statybų
S. Šiurys teigė, kad nuotraukoje užfiksuota mokykla dar iki jos rekonstrukcijos, po kurios atsirado mokyklos priestatas, antrasis aukštas. Apie rekonstrukciją jis žino tik iš jos iniciatoriaus – pirmojo mokyklos direktoriaus L. Zubio.
Pačiam S. Šiuriui teko imtis dar didesnių statybų. Kai jis pradėjo vadovauti mokyklai, su Švietimo ministerija jau buvo suderintas projektas dėl naujos mokyklos statybos.
„Senojoje mokykloje sunkiai tilpome, ypač daug problemų atsirado, pereinant prie kabinetinės sistemos, juk kai pradėjau Laižuvos mokykloje dirbti, ją lankė net 170 vaikų“, – pasakojo buvęs vadovas.
Iki tol S. Šiurys metus buvo vadovavęs Telšių rajono Jaušaičių aštuonmetei mokyklai, dvi savaites ėjo Žemalės mokyklos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Naujos mokyklos statyba nepatyrusiam vadovui buvęs rimtas iššūkis. Pašnekovas pasidžiaugia: L. Zubys tesėjo savo pažadą – domėjosi jo darbais, padėjo patarimais.
Pastatą sunaikino laikas
Į naująjį pastatą Laižuvos miestelio centre mokykla persikėlė 1986 metais. S. Šiurys pasakojo, kad dar metus rūpinosi ir senosios mokyklos pastatu. Tačiau sunku buvo apsaugoti nuošalyje miestelio, pavadakstyje, esantį pastatą. Greitai buvo išdaužyti langai, išlaužytos durys, niokojamas kitas turtas. Todėl Švietimo skyrius priėmė sprendimą pastatą privatizuoti. Jį nupirkęs laižuviškis pateko į įkalinimo įstaigą, pastatas ir toliau nyko.
Vėliau Savivaldybė turėjusi planų perpirkti šį pastatą ir jame įkurti senelių namus. S. Šiurys teigė ir projektą matęs, tačiau tokia idėja buvo pavėluota, nes, kai turto savininkas – už grotų, nelabai buvo su kuo spręsti pastato klausimą.
„Pastatas liko posūnio vietoje. Sunaikino jį laikas, žmonės. Pamatų likučiai, plytgaliai nebent likę“, – apie senoje nuotraukoje užfiksuotą pastatą kalbėjo S. Šiurys.
Laižuva liko be mokyklos
Šiais mokslo metais laižuviškių vaikai nebesirinko ir į S. Šiurio statytą mokyklą – Savivaldybės tarybos sprendimu ji uždaryta. Prie jos uždarymo prisidėjo ir mokyklai dešimt metų vadovavęs, švietimą kuruojantis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Šiame pastate mokykla buvo įsikūrusi nuo 1948 m. iki 1986-ųjų rugsėjo. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
S. Šiurys neneigė, kad toks sprendimas dėl mokyklos, „kurią pats statė, kur kiekviena siena apčiupinėta, kur daug takų nuvaikščiota“, buvo labai skausmingas. Tačiau, kai vaikų liko vos trys dešimtys, kitos išeities nebuvo.
Nors ir pasirūpinta pastato priežiūra, tačiau niekas negali būti garantuotas, kad ir jo neištiks senosios mokyklos likimas. Savivaldybei nebereikalingą pastatą numatyta privatizuoti, tačiau nežinia, ar bus norinčiųjų jį įsigyti…
Pirmojo direktoriaus nepamiršta
S. Šiurys nežino, kaip susiklostė prieš jį Laižuvos mokyklai vadovavusių žmonių gyvenimas. Tačiau jis iki šiol bendrauja su pirmuoju jos direktoriumi L. Zubiu. Kaip ir šioje mokykloje dirbę pedagogai – Laima ir Jonas Skabickai.
S. Šiurys Laižuvoje nebegyvena nuo 1993 metų. Tačiau jis niekada nepamiršo artimu tapusio L. Zubio – kasmet su žmona Gražina ir Skabickų pora važiuodavo jo pasveikinti gimtadienio proga. O kai prieš bene penkerius metus ilgametis mokyklos direktorius, sušlubavus sveikatai, išvyko gyventi pas sūnų, jį aplanko pastarojo namuose.
S. Šiurys teigė, kad daug ko išmoko iš šio šviesaus, mokyklai ir mokiniams atsidavusio pedagogo.
Šiek tiek mokyklos istorijos
Istoriniai šaltiniai teigia, kad iki XIX a. pabaigos Laižuvoje veikė parapinė mokykla. 1898 m. Laižuvos pradžios mokykla įkurta naujame pastate. 1921 m. joje mokėsi 106 mokiniai. 1938 m. Laižuvos pradžios mokyklą lankė beveik 160 vaikų, mokinių skaičius nuolat augo, jie netilpo mokyklos patalpose, teko jų ir nuomoti. Moksleivių pradėjo mažėti po II pasaulinio karo ir tremties. 1948 m. rugsėjo 1 d. senajame muitinės pastate buvo įkurta Laižuvos progimnazija. 1951 m. ji išleido pirmąją laidą. 1954 m. įkurtas mokyklos bendrabutis, kuriame apsigyveno 12 mokinių iš aplinkinių kaimų ir Latvijos. 1955 m. Laižuvos septynmetėje mokėsi 155 mokiniai.
Šeštajame dešimtmetyje vieno aukšto mokykla tapo per ankšta, tad 1962 m. prie mokyklos pristatytas priestatas ir antrasis aukštas. 1963 m. mokykloje dirbo 12 mokytojų, buvo 200 mokinių. Išaugusiai mokyklos bendruomenei trūko sporto salės, kabinetų, reikėjo naujo pastato.
1986 m. rugsėjo 1 d. mokykla persikėlė į naują dviaukštį, erdvų pastatą. Tuo metu joje mokėsi 145 mokiniai, dirbo 14 mokytojų.
2017 m. Mažeikių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinę mokyklą uždaryti dėl per mažo mokinių skaičiaus.
1947–1963 m. mokyklai vadovavo Leonardas Zubys, vėliau po vienerius metus – Stefa Vaitkevičiūtė-Barauskienė ir Olijardas Vištakis, 1965–1967 m. – Voldemaras Strumskis, o po jo iki 1983 metų Olga Tėvelavičienė. Vėliau dešimt metų – iki 1993 m. mokyklai vadovavo Saulius Šiurys. Paskutinis mokyklos direktorius Antanas Vasiliauskas šias pareigas ėjo 25 metus.
P.S. Jeigu Jus pažinote ką nors iš nuotraukoje užfiksuotų žmonių ir norite pasidalyti savo prisiminimais, galite mums skambinti tel. 98260, rašyti elektroniniu paštu info@santarve.lt ar į „Facebooko“ paskyrą Santarve.lt.
Laukiame ir Jūsų išsaugotų senų nuotraukų, kuriose užfiksuoti mūsų rajono įvykiai, žmonės. Jomis ir Jūsų prisiminimais pasidalysime su mūsų laikraščio skaitytojais.
