Auksūdys ar Auksodė, Balėnai ar Balėnos? Rašydami šių kaimų pavadinimus, dažnai pagalvojame, kuris iš jų yra tikrasis. Tokių, abejones keliančių vietovardžių mūsų rajone yra ir daugiau. „Santarvė“ bandė aiškintis, kurie pavadinimai teisingi, kurie – ne.
GYVENTOJAI
DOMĖJOSI
IR SKUNDĖSI
Senieji Auksūdžio kaimo gyventojai sakosi išsaugoję devyniolikto amžiaus pabaigoje rašytus dokumentus, kuriuose jų kaimas vadinamas Auksode. Toks pavadinimas buvo iki 1999 metų.
„Vieną tų metų rytą pabudome ir pamatėme, jog gyvename ne Auksodėje, o Auksūdyje“, – apie pakeistus gyvenvietės pavadinimą žyminčius ženklus pasakojo Auksodės pradinės mokyklos mokytoja Ingrida Braziulienė. Moteris patikino, kad vyriausias jos sūnus gimė Auksodėje, o jaunėlis – Auksūdyje.
Kaimo gyventojai bandė aiškintis, kodėl pavadinimas buvo pakeistas. Raštai pasiekė net sostinę. Mokytojas Augustinas Narmontas kaimo gyventojų nepasitenkinimą išreiškė straipsnyje, kurį prieš keletą metų spausdino „Santarvė“.
PAVADINIMAS
NEPRIGIJO
Iš pradžių auksūdiškiai bandė ieškoti teisybės, tačiau netrukus nusprendė, kad to daryti neverta. Dabar pasak bendruomenės pirmininko Antano Tenio, gyventojai puikiai supranta, jog senojo pavadinimo grąžinimas labai brangiai kainuotų.
Vietos gyventojų teigimu, naujasis pavadinimas neprigijo, jis taip ir liko tik kelio ženkle. Pradinė kaimo mokykla, biblioteka, medicinos punktas tebėra pavadinti senuoju gyvenvietės vardu. Toks pat pavadinimas įrašytas ir kaimo bendruomenės registracijos pažymėjime. Prieš keletą metų ties įvažiavimu į gyvenvietę bendruomenės iniciatyva buvo pastatytas medinis riboženklis, kuriame puikuojasi užrašas – Auksodė.
LAIKOSI
SENŲJŲ PAVADINIMŲ
Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Marija Razmukaitė – viena iš grupės mokslininkų, „Lietuvos vietovardžių žodyno“ autorių. Sudarant žodyną, M. Razmukaitei teko nagrinėti Auksūdžio pavadinimą.
„XVIII a. vid. istorijos šaltiniuose lotynų bei rusų kalbomis ši vietovė vadinama Auksūdžiu. Remiantis 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymu,1925 m. Kaune išleistoje knygoje „Lietuvos apgyvendintos vietos“, kaimas taip pat vadinamas Auksūdžiu“, – teigė mokslininkė.
Pašnekovės teigimu, galima sutikti tik su tuo, kad senais laikais šalia Auksūdžio buvo vartojama ir Auksodė.
„Tačiau pastarasis – Auksodė –yra žymiai naujesnis. Jį vartoja naujos kartos. Auksūdys savo šaknyje turi antrąjį skiemenį „sūd“, kuris susijęs su balotomis vietomis, lingavimu. Auksodę žmonės sieja su soda, sodžiumi, sodu. Naujesnės kartos pasiėmė tą, kuris labiau suprantamas, – aiškino M. Razmukaitė. – Naujas gyventojų sluoksnis kartais keičia senuosius pavadinimus. Užtat mes įsitvėrę laikomės senųjų pavadinimų, kad neišnyktų tikroji etimologija, tikrasis pamatas. Gal kada nors naujieji bus fiksuojami kaip tikri, bet mes, bent jau kol kas, imame senesnį sluoksnį.“
GALIMA NAUDOTI
IR NEOFICIALIĄ
FORMĄ
Važiuodami keliu Mažeikiai – Telšiai, pravažiuojame Balėnų kaimą. Kelio ženkle matome užrašą Balėnai, tačiau netoliese, prie autobusų stotelės, pastatytas medinis riboženklis, kuriame rašoma, jog čia – Balėnos.
Pastarasis užrašas, pasirodo, atsirado Tirkšlių seniūno Klemo Sobuto iniciatyva.
„Perverčiau ne vieną enciklopediją ir išsiaiškinau, kad tikrasis pavadinimas – Balėnos“, – sakė seniūnas.
Dr. M. Razmukaitė patvirtino, jog oficiali šio kaimo pavadinimo forma yra Balėnos, moteriškoji giminė, tačiau galima vartoti ir vyriškąją giminę – Balėnai.
„Balėnai – ne vienintelis pavadinimas mūsų šalyje. Toks vietovardis dar yra Jonavos bei Vilniaus rajonuose. Galbūt todėl, kad pavadinimai skirtųsi, buvo paliktas pavadinimas Balėnos“, – mano mokslų daktarė.
SUGALVOJO GYVENTOJAI
Du pavadinimai dažnai nurodomi ir kito Tirkšlių seniūnijos kaimo. Mažeikių krašto enciklopedijoje (www.mke.lt) Lėteniai, įsikūrę į rytus nuo Tirkšlių, dar vadinami Leteniais.
Teisingas pavadinimas, anot M. Razmukaitės, yra pirmasis – Lėteniai.
„Visuose oficialiuose šaltiniuose šis Mažeikių rajono kaimas vadinamas Lėteniais“, – teigė Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. Jos manymu, pavadinimą Leteniai tikriausiai sugalvojo vietos gyventojai.
PATVIRTINTA
KLAIDINGA FORMA
Sedos seniūnijoje esantis Arvydiškės kaimas taip buvo pavadintas sovietmečiu. Nuo neatmenamų laikų jis vadintas Orvydiške. Internetinėje Mažeikių krašto enciklopedijoje rašoma, kad Orvydiškės kaimo ir mokyklos pavadinimas kilo iš dvarininko Orvydžio, valdžiusio šio kaimo žemes ir valstiečius, pavardės.
Beje, kaimas turi dar ir trečią pavadinimą. Neretai jis pavadinamas Arvydiškiais.
Pasak M. Razmukaitės, 1925 m. išleistoje knygoje „Lietuvos apgyvendintos vietos“, ši vietovė vadinama Orvydiške. Dar senesnė forma, kurią galima aptikti rašytiniuose dokumentuose, anot mokslininkės, yra Dunauskiai.
„Arvydiškė yra klaidingai padaryta forma. Kadangi pavadinimas siejamas su Orvydų gimine, tai taip ir turėjo likti. Deja, oficialiai yra patvirtinta klaidinga forma“, – patvirtino M. Razmukaitė.
Auksė RIMKUTĖ
Autorės nuotr.: Tikrasis pavadinimas užfiksuotas mediniame riboženklyje.
