Gydytoja psichiatrė Jolanta Akavickienė skaito paskaitą. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Šiomis dienomis Mažeikių rajono Alzheimerio ligos klubas „Brėkšva“, vadovaujamas Lilios Baltutienės, minėjo savo veiklos dvejų metų sukaktį. Tai bene jauniausia neįgalių žmonių organizacija rajone.
Paskatino ligonių artimieji
Mažeikių psichikos sveikatos centre socialine darbuotoja dirbanti L. Baltutienė jau gerokai anksčiau susidurdavo su ateinančiais į centrą Alzheimerio liga sergančių ligonių artimaisiais. Šie žmonės, kuriems nuolat kildavo įvairių bėdų dėl slaugymo, ir buvo tie, kurie paskatino centro gydytoją psichiatrę Jolantą Akavickienę susimąstyti apie tokių žmonių subūrimą. Imtis iniciatyvos kuriant klubą ji pasiūlė L. Baltutienei.
Iš pradžių į šį klubą įsijungė labai nedaug žmonių. „Brėkšva“ vienijo bene dešimt narių, tarp kurių buvo tiek sergantys, tiek ir juos slaugantys artimieji. Per porą metų narių padaugėjo iki 29.
Klubo narių skaičius nuolat keičiasi. Vieni išeina, jų vietą užima kiti. Per šį neilgą laikotarpį klubas neteko keturių Alzheimerio liga sergančių savo narių. Amžinybėn iškeliavo ligoniai nuo 65 iki 70 metų amžiaus.
Sergančiųjų amžius jaunėja
Atmintis – bene pagrindinė sąlyga, būtina mūsų protinei veiklai. Senstant ir sutrinkant daugeliui organizmo funkcijų, savaime silpsta ir atmintis. Tačiau būtina žinoti, kad žmogaus įprastinės veiklos ir darbingumo sutrikimas dėl to, kad pablogėjo atmintis, gali būti sunkios ligos požymis.
Anksčiau buvo manoma, kad liga pasireiškia tik nuo 60–65 metų amžiaus. Dabar pastebima, kad liga „jaunėja“, nors, anot L. Baltutienės, Lietuvoje nėra jokios sergančiųjų Alzheimerio liga amžiaus statistikos, taip pat stinga informacijos apie šią ligą.
Svarbu anksti diagnozuoti
Anot medikų, liga neatsiranda per vieną naktį. Ji vystosi pamažu, tačiau labai svarbu anksti ją pastebėti. Nors liga neišgydoma, bet anksti ją diagnozavus, šiuolaikiniai vaistai gali pristabdyti jos vystymąsi, pagerinti ligonio elgsenos ir jo artimųjų gyvenimo kokybę. Anksti pradėtas gydymas būna veiksmingesnis.
Ligos požymiai, priverčiantys artimuosius sunerimti, būna labai įvairūs. Dažnai netgi smulkmena atskleidžia, kad su žmogumi yra kažkas ne taip. Kaip pavyzdį L. Baltutienė prisiminė vyriškį, atvedusį žmoną pas gydytojus. Jį susirūpinti privertė žmonos elgesys: visada mokėjusi puikiai gaminti valgį, ruošdama maistą ji pradėjo naudoti visiškai nederančius produktus.
Sutrinka atmintis
Pagrindinis šios ligos požymis – sutrikusi atmintis. Sutrinka ne tik naujos informacijos įsisavinimas, bet, ligai progresuojant, ligonis sunkiai prisimena ir ankstesnius dalykus. Jam sunku atlikti paprastai gerai žinomas užduotis. Atsiranda kalbos sutrikimų, nyksta žodžių bagažas, sunku kalbėti ilgais sakiniais, sunku reikšti mintis. Ligonis užmiršta, kur padėjo vieną ar kitą daiktą, nusilpsta jo gebėjimas sutelkti dėmesį, dingsta noras bendrauti, sutrinka higienos įgūdžiai, jis netgi pamiršta, kad reikia nueiti į tualetą.
Sergantysis užmiršta net savo vaikų vardus ir kiek jų turi. Nebežino, su kuo gyvena, neprisimena, kad reikia valgyti ir ar apskritai ką nors valgė.
Požymių yra ir daugiau
Ligonis praranda iniciatyvą, keičiasi jo nuotaikos ir elgesys. Žmogus tampa irzlus ir įtarus, apatiškas, jį persekioja baimės ir nesaugumo jausmas, dingsta susidomėjimas aplinka, nebedžiugina anksčiau dominę dalykai, apleidžiama mėgstama veikla. Sergantysis nebesupranta juokų ir ironijos, gali labai greitai įsižeisti arba pasakoja keistus, nebūtus dalykus.
Susirgusieji Alzheimerio liga ima nesiorientuoti aplinkoje, gali pasiklysti eidami į parduotuvę, netikėtai atiduoti savo santaupas visai svetimiems žmonėms, arba atvirkščiai – jas paslėpę ir pamiršę kur, apkaltinti artimuosius vagyste.
Būtina suprasti ligonį
Klubo pirmininkė L. Baltutienė akcentavo artimiesiems, kaip labai svarbu, pastebėjus pirmuosius Alzheimerio ligos požymius, emocionaliai palaikyti ligonį, jį padrąsinti – esą nieko baisaus, jeigu jis kažką pamiršta ar supainioja. Šeimos nariams būtina apsišarvuoti kantrybe ir supratimu. Jie neturi pykti ir barti ligonio, kad jis dar labiau neužsisklęstų savyje.
„Artimiesiems būna skaudu, kai jie, atidavę visą savo širdį ir rūpestį, iš ligonio sulaukia tik nepasitenkinimo. Šeimos nariai neturėtų to priimti asmeniškai, manydami, kad juos norima tyčia įskaudinti ar kažkaip kitaip jiems pakenkti. Jie privalo rasti laiko ir sau, nebijoti paprašyti kitų pagalbos, nors retkarčiais ištrūkstant nuo slegiančios rutinos. Besirūpindami ligoniu negalime pamiršti ir savo sveikatos“, – pabrėžė pašnekovė.
Didžiausia problema, kad ligonių artimieji, nuolat slaugydami savo neįgalius šeimos narius, labai pavargsta, ir nėra kas juos pakeičia. Paprastai jų pajamos nėra tokios didelės, kad būtų galima samdyti slaugytoją.
„Vieno ligonio be priežiūros negalima palikti nė minutei. Jis gali atsukti vandens ar dujų čiaupą, gali išeiti iš namų ir neberasti kaip sugrįžti. Būna, kad artimiesiems tenka kreiptis net į policiją“, – bėdas, susijusias su ligonio priežiūra, vardijo klubo pirmininkė.
Klubo nariai klausosi paskaitos sveikos gyvensenos sodyboje „Nova Vita“ Plateliuose, lektorė C. Jankevičienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Padeda ir ligoniui, ir jį slaugančiajam
Klubas „Brėkšva“ – tai savanoriškas Alzheimerio liga sergančiųjų, jų artimųjų, medikų, socialinių darbuotojų ir visų, kuriems rūpi besiskundžiančiųjų atminties sutrikimo bėdomis, susivienijimas. Jo tikslas – savo veikla padėti sergantiesiems bei jų šeimų nariams gyventi visavertį gyvenimą.
Klubas rūpinasi, kad ligoniai ir jų artimieji gautų kuo daugiau ir išsamesnės informacijos apie šią ligą, jos diagnostikos ir gydymo būdus. Klubas visais būdais stengiasi plėsti visuomenės žinias ir supratimą apie Alzheimerio ligą.
Rugsėjo 21-oji paskelbta Tarptautine Alzheimerio ligos diena. Šiai dienai kasmet Viešosios bibliotekos salėje visuomenei skaitoma paskaita, kuria siekiama atkreipti dėmesį į ligą.
Dalijasi savo patirtimi
Klubo nariams kartą per mėnesį organizuojamos savipagalbos grupės. Jie ateina pasidalinti savo rūpesčiais ir bėdomis. Didžiausias dėmesys kreipiamas į skaudžiausias gyvenimo bėdas.
Į savipagalbos grupes dažniausiai renkasi ligonių artimieji, su kuriais kalbamasi, bendraujama. Tai jiems padeda atsipalaiduoti.
Klubo nariams organizuojami ir seminarai, mokymai. Praėjusiais metais jie vyko Pavasario vidurinėje mokykloje, Savivaldybės salėje. Lektoriai į šiuos užsiėmimus atvykdavo iš didžiųjų Lietuvos miestų.
Klubas organizuoja įvairius renginius ir šventes. Smagūs būna naujamečiai susitikimai. Praėjusią vasarą keli ligoniai su savo artimaisiais buvo išvykę pailsėti į Plateliuose esančią sveikos gyvensenos sodybą „Nova Vita“. Ten jie turėjo galimybę mankštintis, atlikti įvairiausius pratimus, maitinosi sveiku maistu, stebėjo, iš ko gaminami patiekalai, sužinojo, kaip vienas ar kitas produktas veikia žmogaus organizmą. Vyko seminaras apie sveiką gyvenseną.
Išvyka buvo finansuota iš nevyriausybinių organizacijų programos lėšų.
Klubas „Brėkšva“ turi savo likimo draugų organizacijų ir kituose Lietuvos miestuose, su jais palaiko draugiškus ryšius. Tai Klaipėdos Alzheimerio klubas „Atmena“, klubai Kaune, Šiauliuose, Akmenėje.
Bėdų turi kiekviena organizacija
Didžiausia bėda, anot vadovės, kad klubas neturi savo patalpų. Pagal sutartį jas suteikė Psichikos sveikatos centro direktorė, kuri visokeriopai palaiko klubo veiklą: skaito paskaitas, konsultuoja ligonius ir jų šeimų narius. J. Akavickienė dalyvavo ir savipagalbos grupės užsiėmime. Reikalui esant ligonių artimieji asmeniškai kreipiasi į gydytoją arba ateina pas L. Baltutienę, kuri juos aplanko namuose, žino apie visas jų bėdas.
Finansais klubas pasigirti negali. Kasmet paruošiama po projektą, o gavus finansavimą atsiranda galimybė kur nors išvykti. Rėmėjų klubas neturi, išskyrus paramą, gaunamą iš savo pačių ir juos palaikančių žmonių dviejų procentų pajamų mokesčio.
L. Baltutienė kviečia visus, kurių artimieji kenčia dėl atminties sutrikimo, elgsenos pokyčių ar asmenybės sunykimo, ateiti į klubą. Čia jie gaus informacijos apie šią ligą ir ligonio priežiūrą bei slaugą ir galės dalyvauti klubo veikloje.
